Įtraukimas: nuolankumas vadovaujant
Lyderiai nustato aukštus veiklos standartus, kuriuos, jie tikisi, vykdys jų bendradarbiai. To jie pasiekia ne griežtai administruodami, bet skatindami. Tai vadinama įtraukimu. Ši sąvoka reiškia, kad lyderiai traukia, bet nestumia, moko, bet neįsakinėja, įkvepia, bet nebara. Taigi lyderiui svarbu ne demonstruoti savo valdžią, bet padėti kitiems atskleisti save.
Lyderiai skatina visus be išimties organizacijos narius išsakyti savo nuomonę ir įnešti indėlį sprendžiant iškilusius uždavinius. Bet įtraukimas mažai susijęs su demokratija. „Teisė pasisakyti yra viena, teisė balsuoti – kas kita“, – sako Maxas De Pree, lyderystės tema rašantis buvęs didelės įmonės direktorius. Įtraukimo principas gali būti naudojamas net labai hierarchiškose organizacijose.
Nesant rimtos priežasties, lyderiai nesikiša į kitų darbą. Jie pasitiki darbuotojų gebėjimu atlikti jiems pavestas užduotis. Kartą JAV prezidentas Thomas Jeffersonas sąmojingai pastebėjo Pierre’ui S. Du Pontui de Nemoursui, pramoninio giganto, iki šiol vadinamo jo vardu, įkūrėjui: „Tiek tu, tiek aš žvelgiame į žmones kaip į savo vaikus ir mylime juos tėviška meile. Tačiau tu myli juos tarsi kūdikius, kuriuos bijai paleisti be auklių priežiūros.“
Lyderiai neatlieka savo pavaldinių darbo. Jie mielai pataria ir paskatina, tačiau bendradarbis pats turi pasistengti, kad kuo geriau ir savarankiškai viską atliktų. Įtraukimas yra neefektyvaus paternalizmo priešprieša, nes perdėm globojamas darbuotojas nieko neišmoksta, tik praranda savigarbą. Tėvai, tvarkantys savo paauglių vaikų kambarius, yra akivaizdus neefektyvaus paternalizmo pavyzdys.
Lyderiai nebijo deleguoti savo įgaliojimų. Tai reiškia, dalį sprendimų priėmimo perleidžia pavaldiniams ir taip pasidalija su jais atsakomybe už rezultatus. Įgaliojimų delegavimas suteikia darbuotojams galimybę mokytis, profesiškai tobulėti ir pelnyti bendradarbių pagarbą.
Lyderis pasitiki darbuotoju, kuriam deleguoja savo įgaliojimus. Jis ir toliau domisi patikėta užduotimi, tačiau stengiasi išlikti atsiribojęs, kad darbuotojas galėtų tvarkytis nekliudomas. Jei darbuotojui reikia pagalbos, lyderis visada pasirengęs padėti, darbuotojas tai žino, tačiau niekaip kitaip jam netrukdoma.
Deleguodami įgaliojimus kitiems, lyderiai prisiima atsakomybę už rezultatus – gerus ir blogus. Tam reikalingas nuolankumas. Išpuikęs vadovas retai perduoda savo įgaliojimus pavaldiniui, bet jei taip atsitinka ir nepasiteisina, toks vadovas kaltina pavaldinį ir kratosi atsakomybės.
Tokia praktika užkerta kelią darbuotojui tobulėti – susidūrę su tikrais sunkumais jie atsisako užduoties ir perleidžia ją vadovui. Kai įgaliojimai išties deleguojami, prisiimama bendra atsakomybė. Tariamas delegavimas – tai farsas, kuriame nė vienas nežino, kas ir už ką yra atsakingas.
Efektyviai taikant įtraukimo principą, kiekvienas organizacijos narys suvokia lyderystės pranašumus. Kuo labiau šis principas įsišaknija korporacijos veikloje, tuo daugiau lyderystės židinių randasi. Akivaizdus to rezultatas – visos verslo organizacijos sustiprėjimas ir turimas pranašumas.
Įtraukimas yra įsakymais ir kontrole grindžiamos sistemos priešingybė – pastarosios pagrindas galiausiai pasirodo esąs išpuikimas. Išpuikęs vadovas įsitikinęs, kad jis nepakeičiamas. Jis nelinkęs skatinti darbuotojų įnešti savo indėlį į bendrą veiklą, nenori atsisakyti savo įgaliojimų ir be reikalo kišasi į pavaldinių darbą. Toks santykių su išpuikusiu vadovu modelis yra neefektyvus ir kenkia organizacijai – kūrybingi žmonės išeina, lieka vidutinybės.
Sakoma, jog įtraukimo principą taikyti lengviau sekasi moterims nei vyrams. Tiesa ta, kad vyrai labiau linkę veikti savarankiškai ir agresyviau siekia savo tikslų. Tačiau tikroji lyderystė neįmanoma be nuolankumo – charakterio dorybės, išsiugdomos tik ją praktikuojant. Nuolankumas nėra temperamento savybė, labiau būdinga vienai kuriai lyčiai. Dorybę skirtingu laipsniu gali išsiugdyti visi žmonės.
