Gilus bendruomeniškumas
„Bendruomenė – geras dalykas, bet aš juk turiu mokėti paskolą, tad nusileiskime ant žemės“ – tipinis verslininkas
Pirmieji trys moterims būdingi bruožai yra svarbūs, tačiau pats svarbiausias yra paskutinysis, ketvirtasis – gebėjimas kurti žmonių bendruomenes, vidinę atmosferą.
Daugeliui žodis „bendruomenė“ asocijuojasi su dirbtinėmis šypsenomis, triukšmingais vakarėliais ir neva malonia atmosfera. Tačiau iš tiesų patirti bendruomenės jausmą reiškia pajusti tikrą fenomeną. Šis nuostabus jausmas atsiskleidžia, kai gimsta vaikas, įvyksta didžiulė nelaimė ar pan. Visi pasijaučia teisėtais ir pilnaverčiais šeimos nariais.
Visi nors kartą esame patyrę šį jausmą ir giliai širdyje pripažįstame jo svarbą ir poreikį, tačiau vistiek stačia galva pasineriame į kasdienius darbus, kuriems skiriame 40-50 val. per savaitę. Neturėtume pamiršti, kad bendruomenės jausmas yra viso gyvenimo pamatas, kurios savo svarba pranoksta formalias taisykles bei normas. Jo aprašyti neįmanoma, tegalime jį patirti.
Vaikinams bendruomenės kūrimas yra svetima veikla, tad jos intuityviai griebiasi moterys. Nieko keisto, kad dažniausiai už įmonės darbuotojų gerovę yra atsakingos moterys – personalo vadovės.
Kai trūksta bendruomeniškumo – mieste, valstybėje, mokykloje, bendrovėje – jos nariai patiria nuolatinę įtampą, baimę, nepripažinimo jausmą, beprasmybę imtis veiklos. Tai nėra ta baimė, kai užduotis pranoksta mūsų sugebėjimus ir kompetencijas. Tai baimė, kylanti dėl neužtikrintumo kūno saugumu.
Kūnas ir mes patys esame labai pažeidžiami. Šį teiginį patvirtina žmonių ir gyvūnų palyginimas. Akivaizdu, kad žmonėms būdingas didesnis žiaurumas: gyvūnai žudo, kad išgyventų, žmonės, kad patirtų malonumą, parodytų savo jėgą. Kiek man žinoma, jokie gyvūnai nevykdė inkvizicijos.
Kartkartėmis norisi tapti vilku ir pasijusti gaujos nariu, instinktyviai pasikliauti bendruomene, būti užtikrintas dėl savo saugumo. Nors niekad negali būti tikras dėl savo gyvybės 100 proc., tačiau aplinkinių palaikymas padeda sumažinti įtampą, baimę ir nukreipti energiją naudingesnei veiklai.
Šių laikų kultūra yra pagrįsta kolektyviniais susitarimais, įstatymais, kurie beveik nieko nepasako apie bendruomeniškumą. Mūsų protėviai sukūrė sistemą, kur santykiai buvo reguliuojami klasikinės priklausomybės pagrindu ir elgesio normos buvo griežtai apibrėžtos. Sistemos kertiniai akmenys buvo ir tebėra teisingumas, kolektyvinis susitarimas, kai tiksliai apibrėžiamos visų šalių teisės ir pareigos. Tačiau ten nieko nepasakoma apie rūpestingumą, nesavanaudišką pagalbą kitam žmogui.
[quote align=“left“]Vyrų produktas – griežta teisinė sistema – negali sukurti tikro bendruomeniškumo, nes tai daug daugiau nei sąvoka. Jos neaprašysi jokiais žodžiais, nepavaizduosi jokiomis iliustracijomis, tai reikia tiesiog patirti. Moterys sugeba perduoti šią patirtį.[/quote]Teisinė sistema negali sukurti tikro bendruomeniškumo, nes tai daug daugiau nei sąvoka. Jos neaprašysi jokiais žodžiais, nepavaizduosi jokiomis iliustracijomis, tai reikia tiesiog patirti.
Lygiai taip pat, tik daug skaudžiau teįmanoma patirti bendruomeniškumo nebuvimą. Visi esame patyrę patyčių, psichologinių manipuliacijų, tačiau jokia teisinė sistema negali mus apginti nuo šių reiškinių, kad ir kokia tobula ji bebūtų.
Gilus bendruomeniškumas žadina žmonių pagarbą vienas kitam, abipusę sakralią pagarbą, kuri suteikia visišką saugumo pojūtį. Žinodami, kad esame saugūs, galime išsakyti daugiau tiesos, nebijoti, kad mus „nužudys“. Sakrali pagarba didina savęs vertinimą ir suteikia daugiau sąlygų realizuoti save.
Kad ir kaip būtų keista, tačiau gilaus bendruomeniškumo potyris sustiprina individualius pasiekimus.
Bendruomeniškumo potyrio kūrimas yra stiprioji moterų pusė. Motinos kasdien turi pastebėti ir palaikyti individų unikalumą ir suderinti skirtingos mąstysenos ir gebėjmų žmonių bendravimą.
Kartą patyrę bendruomenės jausmą, siekiame jo visą likusį gyvenimą bet kokia kaina. Jos buvimas netrukdys nei efektyviai priimti sprendimus, nei būti praktiškiems, nei turėti savo asmeninį gyvenimą.