Asmeninis tobulėjimas

Lyderystė pagal Musašį

Vieno garsiausio kardo meistro patarimai lyderiams

Karštas kaip ugnis

Elementas, kuris simbolizuoja pačią kovą ir pergalę arba pralaimėjimą. Sunku interpretuoti pačią kovą, kai kalbame ne apie tikrą mūšio lauką, o apie verslą arba rinką. Tačiau tiek vienu, tiek kitu atveju tenka pasirinkti kovos strategiją.

Musaši mokė skirtingų strategijų, tačiau yra keli principai, kurie visas jas apjungia. Pirmiausia, jokiu būdu negalima varžovui leisti įsprausti jūsų į kampą. Kaip jau buvo minėta, svarbu pajausti kovos ritmą ir perimti vadovavimą.

Jeigu pirmas puola varžovas, išlikite ramus, neskubėkite, apsimeskite silpnu ir varžovui priartėjus, atsitraukite. Kai jis manys, kad esate silpnas, atsipalaiduos, o tada negailestingai, greitai ir taikliai smokite.

Ta pati taisyklė galioja ir pirmam puolant priešininką arba kaunantis paralelei. Išlikti ramiam, pajausti priešininko ritmą, išlaukti bent akimirkos, kai jis susvyruos ir be gailesčio smogti.

Kovojant svarbu apie priešą žinoti viską, todėl reikia „įlįsti“ į jo kailį, žinoti, ką jis mąsto, jaučia, kuo kvėpuoja. Dažnai varžovas nebūna toks naivus, kad leistų tai padaryti. Tokiu atveju turite suvaidinti, kad puolate, išgąsdinti ir jis atvers visas kortas.

Tai gali būti pavojinga, bet tam ir reikalingas nesvyruojantis kūnas bei nepajudinamas protas, kurie niekada nemiega. Įvaldę Žemės ir Vandens elementus, tikras vadovas tvirtai, bet lanksčiai turi pakeisti strategiją. Mokėdamas tai, jis suklaidins bet kurį varžovą.

Judrus kaip vėjas

Šį elementą tikriausiai sunkiausia interpretuoti, nes juo norima papasakoti apie kitų kardo valdymo stilių principus. Bet pagrindinę mintį galima bus pritaikyti visais laikais – jeigu nežinai apie kitus, sunku suprasti save.

Musaši savo mokinius mokė, kad kiekvienas savojo kelio turėtojas vadovaujasi tam tikrais savais principais ir taisyklėmis. Šitaip bando įrodyti ir pats patikėti, kad kiti keliai yra ne tokie geri. Būtent tai yra didžiulė vadovo klaida.

[quote]Jeigu pirmas puola varžovas, išlikite ramus, neskubėkite, apsimeskite silpnu ir varžovui priartėjus, atsitraukite. Kai jis manys, kad esate silpnas, atsipalaiduos, o tada negailestingai, greitai ir taikliai smokite.[/quote]

Kai neįvertini kitų kelių, jokia strategija ir pranašumai gali nepadėti, o tik sukliudyti pasiekti pagrindinį kovos tikslą – pergalę. Pažindamas priešininką, turi pažinti jį visuose elementuose, koks jo tvirtumas Žemėje, koks mąstymas ir „žvilgsnis“ Vandenyje, o, svarbiausia, kokia jo Ugnis.

Bet jei ir gerai pažinsi kitus kelius, protas turi valdyti situaciją ir neleisti susvyruoti. Juk dažnai pamanome, kad gerai ten, kur manęs nėra, arba kitaip, priešininko kelias patrauklesnis arba lengvesnis, bet dažniausiai būna taip, kad pradėdami blaškytis, mes pametame savo tikslą ir negauname nieko.

Tuštuma, simbolizuojanti laisvę

Tuštuma iš karto asocijuojasi su kažko nebuvimu. Tačiau Japonų karo mene tuštuma nėra „niekas“. Tai vienas iš svarbiausių elementų, užbaigiančių penkių žiedlapių „gėlę“.

Japonai imdavo visai jaunus berniukus ir mokydavo paslaptingojo karo meno, įskiepydavo tikrąjį kelią. Norėdamas būti tikru kariu, jis turėdavo dėti didžiules pastangas, diena iš dienos lavinti protą ir širdį, kaupti patirtį ir išmintį.

Visa tai, kas apžvelgta keturiuose elementuose, sudaro tikrąjį kelią. Kai „karo vadas“ nebemąsto apie savo proto nepajudinamumą, kai intuityviai jaučia priešininką, lanksčiai keičiasi ir strateguoja, bet neišklysta iš kelio, stebi, o ne mato, tada jis gyvena tuštumoje.

Tuštuma – tai neįveikiama jėga, kurią įgauna karys po tiesos mokymų. Jis atsiduria „laisvėje“, kai natūraliai ir laisvai eina keliu, o tai jam leidžia neabejotinai visada pasiekti pergalę.