Penkių žiedų knyga
Kardo meistras parašė šį karo meno vadovą ir suskirstė jį į penkias dalis. Knygos struktūra siejasi su budistine teorija apie penkis elementus.
Pats kūrėjas, kaip jau buvo minėta, nesivadovavo jokia religija, tačiau Musašis trumpai užsimena, kad tai ne atsitiktinis panašumas ir aiškina pasirinkimo motyvus.
Kiekvienas iš penkių elementų siejamas su kryptimi ir buda. Žemė simbolizuoja kietumą ir tvirtumą, vanduo – takumą, ugnis – karštį ir energiją, vėjas – judėjimą, o visų keturių suma – tuštumą.
Žinoma, versle žinios apie religiją nelabai naudingos, tačiau būtent skirtingų elementų pažinimas gali padidinti verslo vadovo sprendimų priėmimo kokybę. Tad jeigu galima interpretuoti šią informaciją ir kuo lengviausiai pritaikyti, kodėl to nepadarius?
Tvirta kaip žemė
Žemė, kieta ir tvirta, toks turi būti ir vadas. Japonijoje kiekvienas vadas turėjo smulkiai ištyrinėti savąjį kovos menų kelią, ir kai kruopščiai žinodavo koks jis, turėdavo drąsiai juo eiti. Toks šiandien turi būti ir vadovas, eiti tvirtu kario keliu.
Svarbiausia kovos meno kelyje yra bet kuriuo atveju įveikti savo varžovą – vieną ar kelis. Kai žmogus siekia garbės, populiarumo, pripažinimo, pelno ar kitokios pergalės, jis turi tai pasiekti kovojant.
Svarbiausia, vadovas turi žinoti, ko jis siekia, ką jam tai atneš, gerai žinoti save, jausti aplinką ir nuolat lavintis, nes „nesubrandintas kovų menas gali sunkiai sužeisti“. Einant savuoju vado keliu, nemėgdžioti kitų ir daryti tik tai, ką gerai sugebi ir jauti, naudoti tik tuos „ginklus“, kuriuos moki valdyti.
[quote]Net gerai žinant savąjį kelią, tikras vadovas turi pažinti visus kitus. Negalima atgręžti nugaros. Reikia pažinti visus principus ir priešingybes, juodą ir baltą, tik tada niekas negalės apgauti, nes žinosite daugiau už varžovą. Kaip teigia Musaši: „Žemas vyras turi perprasti aukšto vyro dvasią, o aukštas vyras – žemo vyro dvasią“.[/quote]Tačiau gerai pažinus save, jokiu būdu negalima pamiršti ir kitų kelių, ypač savo varžovų. Kad būtum geras vadovas, turi numatyti konkurento veiksmus. Tik pažinus jo kelią, gali laimėti. O tam būtinas ritmo jautimas. Ritmas yra visur, bet kokioje veikloje – mene, kovoje – ir jo negalima ignoruoti.
Ritmų yra įvairių, tai pusiausvyros ritmas, kontakto ritmas, erdvės ritmas, pasipriešinimo ritmui ritmas ir daugelis kitų. Varžovas taip pat turi savo ritmą, tik reikia jį pajusti. Tai perpratus, įgausite pusiausvyros ritmą ir galėsite manipuliuoti varžovu jam pačiam to nesuprantant.
Takus kaip vanduo
Įvykdžius pirmąjį žingsnį ir pažinus savąjį kelią, pajutus ritmą ir jau drąsiai stovint ant tvirtos žemės, galime pradėti lavinti pranašumą. Antrojo elemento, vandens, esmė yra mąstymas ir „žvilgsnis“.
Net gerai žinant savąjį kelią, tikras vadovas turi pažinti visus kitus. Negalima atgręžti nugaros. Reikia pažinti visus principus ir priešingybes, juodą ir baltą, tik tada niekas negalės apgauti, nes žinosite daugiau už varžovą.
Kaip teigia Musaši: „Žemas vyras turi perprasti aukšto vyro dvasią, o aukštas vyras – žemo vyro dvasią“.
Protas ir išmintis turi nuolat eiti greta ir neleisti vienas kitam užmigti. Svarbu mąstyti plačiai, bet nepamesti savojo kelio. Naudojantis tokiu visapusišku mąstymų, varžovas net ir manydamas, kad pirmauja, nesuvoks tikrosios situacijos ir jūsų mąstymo.
Japonų karo meistrai išskiria du „žvilgsnius“, tai matantis ir stebintis. Matantis žvilgsnis yra bevertis, nes yra siauras ir neveiksmingas. Stebintis žvilgsnis yra protingo lyderio žvilgsnis, kuris yra visa aprėpiantis. Kad vadovas galėtų būti geras strategas, jis turi turėti vieną tikslą, bet matyti plačiai. Kardo meistrai pabrėžė, kad kovoje matyti priešininko ginklą, bet į jį nežiūrėti, yra labai svarbu.
Tas pats galioja ir šiandieniniame versle. Jeigu mąstysi tik apie konkurento ginklus ir bandysi juos atremti, nepastebėsi silpnų vietų, kurias gali įveikti kitais ginklais. Mąstant ir stebint, geras verslo vadovas kaip vanduo gali apeiti kelyje pasitaikiusias kliūtis.
