Tuo neabejoja ir psichologai. Abrahimas Maslou poreikių hierarchijos piramidėje, būti reikalingu, saviraiškos jausmus statė ant pačios aukščiausios pakopos. O D. Magregor savo Y teorijoje teigė, jog žmogaus ego patenkinimas yra pats geriausias atlygis už darbą.
Tiek, kiek svarbi pagarba savo darbuotojams, svarbus dalykas yra pačių vadovų pareiga, t.y. atlikti darbus laiku, nepavesti, neapgauti, laikytis taisyklių. Jei patys bendrovių valdytojai jų nuolatos paisytų, šios veiktų kur kas sėkmingiau.
Greičiausiai ši mintis siejasi vadovo autoriteto kūrimu. Propaguodamas skirtingas vertybes nei reikalaujama iš darbuotojų, viršininkas niekada neįves tvarkos savo įmonėje. Esmė yra tam tikra kiekvieno vadovo vertybių skalė, pagal kurią formuojamos ir pačios įmonės elgesio normos.
Japonai mėgsta žmones lyginti su figūromis – kvadratu bei rutuliu. Kvadratas, jo briaunos ir kampai simbolizuoja žmones, turinčius tikslus, ribas, o rutulys – bekampė figūra, žymi žmogų, besiridenantį nuo pakalnės.
Pastarasis neturi savigarbos, todėl nevertas jos sulaukti ir iš kitų. Taip, kaip rutulys niekada pats neužriedės į kalną, taip toks žmogus niekada nepasieks savo užmojų.
Todėl, kiekvienas siekiantis būti pagarbos vertu vadovu ar darbuotoju privalo laikytis tam tikrų taisyklių, tesėti duotą žodį, vykdyti numatytus uždavinius.
Gražbylystės mene svarbiausia tylėti
Japonų kultūroje posakio „laikas yra pinigai“ nėra. Nuo seniausių arbatos gėrimo tradicijų iki šiuolaikinių verslo sandorių – viskas vyksta atsargiai ir neskubant. Japonai nemėgsta tuščiažodžiauti, elgtis spontaniškai ar neapskaičiuotai.
Šiuolaikiniai japonų vadovai nepasitiki žmonėmis iš karto, nepuola priimti sprendimų, o devynis kartus matuoja ir dešimtą kerpa. Todėl kilti karjeros laiptais užima laiko, tačiau pasiekta pozicija gali būti garantuota visam gyvenimui.
Gražus frazeologizmas, jog stebintieji iš šalies turi aštuonias akis, puikiai atitinka japonų suvokimą. Sudaryti sandėrį – ilgas procesas, kurio metu japonai stengiasi pabendrauti su partneriais, pažinti juos, įsitikinti, jog šiais verta pasitikėti. Visi išvardinti dalykai – senųjų tradicijų tęsinys. Tai organizacinė kultūra, kuri formuoja atsakingą kolektyvą bei didina darbo našumą.
[quote align=“right“]Japonų kultūroje posakio „laikas yra pinigai“ nėra. Nuo seniausių arbatos gėrimo tradicijų iki šiuolaikinių verslo sandorių – viskas vyksta atsargiai ir neskubant. Japonai nemėgsta tuščiažodžiauti, elgtis spontaniškai ar neapskaičiuotai.[/quote]Grįžtant prie senovės japonų samurajaus vertybių, šią gyvenimo išmintį, galima pritaikyti ne tik vadovams, bet ir paprastiems žmonėms. Ypatingai mūsų melancholiškiems tautiečiams į naudą išeitų įgauti truputį daugiau optimizmo bei pasitikėjimo savimi.
Samurajus gyvenimą suprato, kaip sapną: visada nubudęs gali sau pasakyti, jog tai tebuvo košmaras. Mintis įdomi tuo, jog taip suvokdamas pasaulį žmogus nepalūžta, nes tiki, kad nuo akimirkos, kada pabudo, viskas bus kitaip. Tai lyg savotiškas atleidimas už klaidas, gera nauja pradžia.
Kažkuria prasme, Samurajaus gyvenimo kelias panašus į mūsų dienų vadovo: žmogus turi būti ryžtingas, drąsus, pasitikintis savimi, pavyzdingas, visada pasiruošęs atiduoti viską vardan tikslų. Šiais laikais net pačioje Japonijoje nebeliko tikrųjų Samurajų, bet tas ir žaviausia, kiek daug galima rasti išminties visiškai svetimoje kultūroje ir pritaikyti geriausius dalykus sau.
