Asmeninis tobulėjimas

Lyderystė pagal Hagakurę

Pamokos iš slaptosios samurajų knygos, parašytos prieš 300 metų

Todėl svarbu yra pasitikėti savimi bei tuo pačiu stebėti konkurentą, paimti iš jo kiek galima daugiau informacijos ir pritaikyti saviems tikslams. Prie tikslų siekimo, reikia paminėti samurajaus įsitikinimą, kad jaunas žmogus turi dirbti tam, kad galėtų ilsėtis senatvėje.

Šiais laikais, ypač mūsų kultūroje, niekas neteisia už darbą, laiko tai kiekvieno asmeniniu reikalu, tačiau tiesos pasakyme yra. Kol žmogus turi energijos, jėgų, veržlumo, jis turėtų išnaudoti visa tai pilnu pajėgumu. Miegui bei poilsiui laiko atsiras vėliau.

Svarbiau žinoti ne priešo, bet savo silpnąsias vietas

Išsiaiškinome, jog viena svarbiausių japonų Samurajaus vertybių yra tikslų siekimas, konkurentų bei savo paties analizė. Mūsų dienomis šis aspektas yra labai svarbus ne tik ūkinio vieneto požiūriu, bet ir paties žmogaus – vadovo.

Įdomu tai, jog daugiausiai reikia žinoti ne apie gerąsias savo savybės, bet apie silpnąsias. Tada galima mėginti apsaugoti nuo konkurentų smūgių į skaudžias vietas bei jas sutvirtinti. Protingas verslininkas ar vadovaujantysis turėtų būti stipriai pažengusio mentaliteto, žinoti savo trūkumus, ką dauguma, aplankius sėkmei, visiškai pamiršta.

Jį supančioje terpėje – tarp darbuotojų ar partnerių – visada gali atsirasti norinčių pasinaudoti žiniomis ir pakenkti. Todėl reikia skirti laiko savęs paties tyrinėjimui, kad pirmiausiai žinotume, kas gali įveikti mus, o vėliau bus galima mąstyti, kaip įveikti kitus.

Dauguma lyderių turi bendrą bruožą – spontaniškumą. Tai dažnai tampa neigiama savybe, nes padaromi skuboti sprendimai, klaidos. Sakoma, kai nesiseka, geriau likti namuose ir mąstyti apie poeziją. Posakis nėra labai stipriai hiperbolizuotas. Reikia gerokai padirbėti su savimi, kad mokėtume neišsimušti iš vėžių netikėtose situacijose.

Organizacijos požiūriu, analizė yra visa ko pagrindas. Nuo ketvirtadalio iki pusės naujų smulkiųjų verslininkų sužlunga per pirmuosius penkerius metus, o dar nemaža dalis per kitus penkerius.

To priežastys – netiksliai padaryti skaičiavimai bei prasta rinkos analizė. Šiuos dalykus būtina kruopščiai apskaičiuoti, pasverti, ar apskritai apsimoka ką nors pradėti. Verslo sėkmė priklauso ne nuo pačios idėjos, o nuo jos įgyvendinimo būdo. Todėl labai svarbu šaltai viską apgalvoti, neskubėti, daryti ne tik optimistines prognozes, bet ir pesimistines. Kitais žodžiais, numatyti bet kurį variantą.

[quote align=“right“]Dauguma lyderių turi bendrą bruožą – spontaniškumą. Tai dažnai tampa neigiama savybe, nes padaromi skuboti sprendimai, klaidos. Sakoma, kai nesiseka, geriau likti namuose ir mąstyti apie poeziją. Posakis nėra labai stipriai hiperbolizuotas. Reikia gerokai padirbėti su savimi, kad mokėtume neišsimušti iš vėžių netikėtose situacijose.[/quote]

Kuriant naują verslą geriausia net turint pakankamai lėšų bandyti gauti banko paskolą. Kredito analitikai, vertindami idėją, atliks dar vieną nemokamą projekto analizę ir patvirtins arba paneigs jos sėkmę, aptiks silpnas vietas.

Net jei bendrovė jau veikia sėkmingai, vadovas turėtų kruopščiai sekti rinkos tendencijas ir kartu stebėti atmosferą pačioje organizacijoje.

Pravartu domėtis darbuotojais, tikrinti ar darbai vyksta pagal planus, ar darbuotojai gerai jaučiasi. Vertėtų saugotis „užmigimo ant laurų“, nepraleisti svarbių dalykų pro akis.

Žiovauti ir čiaudėti – blogo skonio ženklas

Kalbant apie autoritetingo vadovo etiką, svarbus kiekvienas jo gestas. Nors japonų Samurajų elgesiui keliami reikalavimai yra nesulyginamai aukštesni nei šių dienų organizacijų vadovams, ko pasimokyti tikrai yra. Japonų samurajai vertino ne tik elgesį, tačiau ir ypatingai puoselėjo savo kūną, visada buvo švarūs ir tvarkingi. „Naudok dantų krapštuką, net jei nevalgei“ yra tipinis samurajaus švaros supratimo pavyzdys.

Perkėlus situaciją į mūsų dienas, vadovui reikėtų žinoti, jog jis turėtų paisyti verslo etikos ir deramai rengtis, stilingai puoštis, laikytis individualios higienos. Akivaizdu, jog vadovas turi atrodyti autoritetingai.

Vis gi, gali kilti klausimas, kodėl negalėtų direktorius dėvėti neformalius patogius rūbus ar bent kartą ateiti į darbą, suglamžytais marškiniais, purvinais batais? Kramtyti nagus ar daryti kitas keistenybes, kurias esame pratę matyti mus supančioje aplinkoje kas dieną?