Asmeninis tobulėjimas

Luiso Gerstnerio pamokos

Buvusio IBM lyderio pamokos verslininkams

Geroje strategijoje daug vietos skiriama detalėms ir mažai vietos vizijai aprašyti. Joje išdėstomi kelerių metų planai, pateikiama gausybė duomenų apie rinkos segmentus, kuriuose įmonė stengsis veikti.

Daugybė skaičių, rodančių, kokią rinkos dalį privalu užkariauti, į kokius išlaidų rėmus ji turi įtilpti ir kokie ištekliai turi būti naudojami.

Taigi, kai jūsų investicinis bankas nurodo kokią nors įsigijimo galimybę, neverta tyrinėti jo pateiktos analizės. Geriau jau pačiam išnagrinėti, kaip tas pirkinys derintųsi su strategija.

[post_blocks]

Tiesą sakant, jei bendrovė apie patrauklią įsigijimo galimybę pirmiausia išgirsta iš investicinio banko, tai bemaž visada reiškia, kad bendrovė kaip reikiant nepadirbėjo kurdama savo strategiją.

Netinkamas išteklių paskirstymas

Pagaliau bene sunkiausias dalykas, kurį bendrovėms reikia padaryti – tai užtikrinti, kad ištekliai būtų naudojami svarbiausiems strategijos punktams įgyvendinti. Labai daug bendrovių strategiją ir darbą laiko skirtingais dalykais.

Strategija numatoma kartą per metus, jai peržiūrėti rengiami ilgi susirinkimai, ją tvirtina valdžia. Tada visi išsiskirsto ir toliau lyg niekur nieko dirba kaip dirbę.

Jei strategija numato naujus veiksmus, dažniausiai labai sunkus uždavinys paimti išteklių iš kokios nors kitokios įmonės veiklos ir nukreipti juos į naują prioritetinę sritį. Daugelis įmonių šį uždavinį sprendžia sunkiai.

Kai IBM sukūrė tikrai efektyvią nepriklausomą palyginimo sistemą, leidžiančią nustatyti, kaip klientai vertina pačią bendrovę ir konkurentus, paaiškėjo, kad viena didžiausių jų bėdų buvo klausimas, ar lengva turėti su jais reikalų.

Klientams patiko IBM produktai, patirtis bei sugebėjimai padėti jiems spręsti problemas, bet jie dažnai skųsdavosi, kad reikalų su IBM turėti pašėlusiai sunku, kad jie ilgai negauna iš IBM atsakymo.

„Imtis šios problemos buvo nelengva. Neturėjom stebuklingo būdo, kaip vienu mostu ją išspręsti. Neturejom projekto, kuris būtų leidęs sukaupti tiek pinigų, kiek reikėjo, kad misiją įvykdytume. Ši problema lietė šimtus bendrovės projektų ir visus jos žmones – nuo pardavėjų ir teisininkų iki telefoninkų“, – problemą prisimena Luisas.

Kai kuriose įmonėse toks projektas, banalus savo kasdiene veikla, bet svarbus strategijos požiūriu, per gana trumpą laiką sužlugtų neatlaikęs savo paties svorio – juk jis nesusijęs su nuobodžiu kasdieniu darbu. Reikia atkakliai dirbti, kad toks projektas išliktų gyvybingas, finansuojamas ir kad jam netrūktų dėmesio.

[quote author=“Buvęs IBM vadovas,
Luisas V. Gerstneris“]Štai mano paskutinė pastaba apie susitelkimą: gaila, bet Darvino išvada, kad išlieka geriausiai prisitaikiusieji, daugeliui įmonių netinka. Jų atveju dažniausiai veikia kitoks – riebiausiųjų išlikimo – dėsnis.[/quote]

Išlieka riebiausieji

„Štai mano paskutinė pastaba apie susitelkimą: gaila, bet Darvino išvada, kad išlieka geriausiai prisitaikiusieji, daugeliui įmonių netinka. Jų atveju dažniausiai veikia kitoks – riebiausiųjų išlikimo – dėsnis“, – teigia buvęs IBM vadovas.

Sėkmingai dirbantys padaliniai ar produktų gamybos linijos visada nori turimus grynuosius pinigus bei kitus išteklius nukreipti į savo gaminius ir jau turimą rinką. Rasti išteklių, kaip finansuoti naujus darbus ir naujas veiklos sritis, yra vienas sunkiausių įmonės vadovo uždavinių.

„IBM bendrovėje niekada nepasiekėm tokio veiklos efektyvumo lygio, kokio norėjau, tačiau mes labai stengėmės atsikratyti nuostolingos veiklos ir investavom į naujas perspektyvias kryptis. Tam reikėjo visai kitokio proceso negu tas, kurio reikia strategijai kurti. Reikėjo griežtai peržiūrėti savo portfelį ir tinkamai panaudoti pinigus“, – sako Luisas.

Susitelkimas yra labai svarbus elementas, kad įmonė dirbtų sėkmingai. Jei vadovų komandai nepavyksta numatyti naujų plėtros galimybių, kurias galėtų drąsiai finansuoti, ji dažniausiai pradeda blaškytis, puola pirkti naujų objektų, siekia veiklą diversifikuoti ir galų gale patiria nesėkmę.

[source]Šaltinis: Buvusio IBM vadovo Luiso V. Gerstnerio parašyta knyga „Ir drambliai gali šokti“ (2010 m.). Ją Lietuvoje išleido „Alma Littera“ leidykla. Norėdami ją įsigyti, paspauskite čia.[/source]