Įdomybės

Kriminalinio pasaulio ypatumai (I dalis)

Apie vieną žiauriausių Italijos nusikalstamų grupuočių

Jaunieji vaikėzai

Klanų struktūrai priklauso ir labai jauni vaikinai, kurių amžius svyruoja nuo dvylikos iki septyniolikos metų.

Daugelis šių “vaikėzų” kilę iš asocialių šeimų, kai kurie – bosų vaikai, o dar kiti pakliūna čia iš neturėjimo ką veikti, neplanuodami to.

Jų pareigos įvairios, atsakomybė skirtinga, tačiau visi jie pradeda vienodai. Tam, kad taptum komoriečiu, reikia nueiti ilgą kelią.

[post_blocks]

Iš pradžių šie berniūkščiai nuvežami į užmiestį, kur jiems liepdavo po marškinėliais apsivilkti neperšaunamas liemenes ir tada į kiekvieną paeiliui iššaudavo pusę pistoleto apkabos. Taip vaikinai treniruojami nebijoti ginklų. Tai lyg treniruotės numirti. Jeigu ką.

Jie įdarbinami iškart. Klanams naudinga samdyti juos: vaikinukai gauna mažiau nei pusę algos, labai retai jam reikia išlaikyti tėvus, jie neturi įsipareigojimų šeimai, sutinka dirbti daug valandų.

Iš pradžių pradeda nuo lengvujų narkotikų, dažniausiai hašišo, platinimo. Bėgant laikui ima platinti tabletes ir beveik visada dovanų gauna motorolerį. Galiausiai ima prekiauti kokainu.

Daugeliu atveju klanai neverčia vaikėzų dirbti rytais, tad jie ir toliau lanko mokyklą, kaip privaloma, dar ir dėl to, kad jei nuspręstų mesti darbą, būtų lengviau sugaunami.

Labai dažnai šie “kietuoliai” jau po pirmųjų darbo mėnesių pradeda nešiotis ginklą, kad galėtų apsiginti ir pasirodyti prieš mergaites. Tai asocijuojasi su “nuostabiomis” karjeros perspektyvomis.

Kai pramokstama dirbti ir laimimas absoliutus teritorijos vadovų pasitikėjimas, jiems patikimas daug svarbesnis nei platintojų vaidmuo – jie įdarbinami “stulpais”. Patikėtoje miesto gatvėje jie kontroliuoja, kad sunkvežimiai visas operacijas vykdytų laiku.

Šiems samdomies berniūkščiams patikimos pareigos ir atsakomybė nenusileidžia toms, kurios tenka brandiems kamoriečiams. Jie pradeda kilti karjeros laiptais labai anksti. Ištisiems narkotikų platinimo padaliniams vadovauja penkiolikmečiai ir šešiolikmečiai, įsakinėjantys keturiasdešimtmečiams ir penkiasdešimtmečiams, ir dėl to visiškai nesijaučiantys nepatogiai ar droviai.

[quote align=“right“]Ištisiems narkotikų platinimo padaliniams vadovauja penkiolikmečiai ir šešiolikmečiai, įsakinėjantys keturiasdešimtmečiams ir penkiasdešimtmečiams, ir dėl to visiškai nesijaučiantys nepatogiai ar droviai. Šios grupuotės narys niekada nebus niekinamas kaip padavėjas, mergaitės niekada nemanys, vaikštančios su nelaimėliu. Jų svajonė buvo tapti sėkmės lydimais verslo banginiais. Tai buvo iliuzija, kurią ir “pardavinėjo” Paulo Di Lauro klanas.[/quote]

Šios grupuotės narys niekada nebus niekinamas kaip padavėjas, mergaitės niekada nemanys, vaikštančios su nelaimėliu. Jų svajonė buvo tapti sėkmės lydimais verslo banginiais. Tai buvo iliuzija, kurią ir “pardavinėjo” Paulo Di Lauro klanas.

Prekybos taškai

Labiausiai narkotikų verslas išvystytas Scampijos regione. Didžiuliai nedarbo rodikliai, visiškas socialinių projektų nebuvimas, valdžios aplaidumas, o greičiau, padlaižiavimas “Gomorai” – tai tik keletas iškalbingų faktų apie “narkotikų laboratoriją”.

Dar 1989-iais buvo paskelbta, kad Scampijoje yra didžiausias narkotikų prekeivių skaičius, tenkantis vienam gyventojui Italijoje. 2004 m. šis santykis tapo pačiu didžiausiu Europos žemyne ir vienu didžiausių pasaulyje.

Baku gatvė yra pati pelningiausia šiame regione. Kartais už prekeivių nugarų nusitiesia automobilių eilės. Ilgiausios – šeštadienio vakarais. Tada platintojai iš kitų vietų persikelia čia. Vien šioje gatvėje kiekvieną mėnesį uždirbama po pusė milijono eurų. Kasdien čia parduodama 400 dozių marihuanos ir tiek pat kokaino.

Prekyba negali sustoti visą parą, net kritiniais momentais. Tai prilygtų nuodėmei. Todėl šis klanas pagalvojo ir apie tai. Jei pasipila eilė areštų platintojams, kviečiami atsarginiai žmonės, dažniausiai narkomanai. Suėmus vieną, atvyksta kitas į jo vietą. Prekyba privalo tęstis. Visada.

Di Lauro įdiegė ir, taip vadinamą, pirkėjų globą. Seniau pirkėjai galėjo būti sustabdomi, prašomi parodyti dokumentus, vežami į komisariatą. Tuo tarpu Di Lauro pasamdė sargybinius, taip pat ginančius ir pirkėjus. Visi jaučiasi saugūs, todėl prekyba tęsiasi.

Žymos

Apie autorių

Mindaugas Biveinis