Įdomybės

Katastrofų kapitalizmas

Kaip kapitalistai kraunasi turtus iš žmonių nelaimių?

Miltono Frydmano idėjos

Kitas, ne mažiau svarbus mokslininkas buvo Miltonas Frydmanas, kuris siekė suardyti esamas visuomenės struktūras, grąžinti jas į grynojo kapitalizmo būklę, apvalytą nuo valstybės reguliavimo, prekybos barjerų ir įvairių interesų.

Jis buvo įsitikinęs, kad kai ekonomika yra smarkiai iškraipyta, tai vienintelis kelias, kuriuo galima pasiekti pageidaujamą būklę, yra apgalvotai primesti skausmingą šoką.

Kamerono elektrošoką Frydmanas iškeitė į politiką – šoko terapijos idėją jis primygtinai piršdavo begėdiškiems skurdo ir nelaimių ištiktų šalių politikams. Šias idėjas globojo Čikagos universitetas, o jų pasekėjus vėliau imta vadinti „Čikagos berniukais“.

Siekdamas grąžinti valstybes į „teisingą kelią“, Frydmanas išleido milžiniško populiarumo sulaukusią knygą „Kapitalizmas ir laisvė“, kurioje išdėstė svarbiausias idėjas.

Pirma, vyriausybės neturi teisės reguliuoti ar apriboti įmonių gaunamą pelną. Antra, valstybės turtas turi būti privatizuotas. Trečia, valstybės turi radikaliai sumažinti socialinių programų finansavimą.

Iškilo vienintelis iššūkis: kur išbandyti naujai sukurtą modelį?

Šeštajame dešimtmetyje piečiausiai esančiose Lotynų Amerikos šalyse, paprastai dar vadinamose Pietų kūgiu – Čilėje, Argentinoje, Urugvajuje ir dalyje Brazilijos – ekonomika pradėjo sparčiai kilti. Tai buvo ženklas, jog susikūrė puiki laboratorija Frydmano eksperimentams atlikti.

Politinis perversmas Čilėje

Pirmutinis planas buvo labai paprastas – JAV vyriausybė finansavo Čilės studentų ekonomikos studijas Čikagos universitetuose. Vėliau, Čilės katalikiškame universitete Čikagos mokykla įkūrė ekonomikos katedrą.

Taip gimė „Čilės projektas“, kurio esmė buvo parengti ideologinius karius, kurie kovotų su vietiniais ekonomistais ir juos nurungtų savo „genealiomis“ idėjomis. Tačiau šalyje vyko ne tai, ką prognozavo Frydmanas – 1970 m. rinkimus laimėjo Salvadorė Alendė, todėl šalis smarkiai pakrypo į kairę.

Iš karto po šio įvykio korporacinė JAV paskelbė karą Alendė administracijai, kadangi būsimas prezidentas žadėjo nacionalizuoti daugybę įmonių, o tai būtų reiškę didžiulį pelno praradimą JAV. Taip pat šis įvykis buvo priežastis, paskatinusi Čilės priešininkus imtis veiksmų, kuriuos CŽV pavadino „perversmo klimatu“.

[quote align=“right“]1973 m. rugsėjo 11 d. įvyko perversmas, kurį generolas Augustas Pinočetas vadino karu. Šis žmogus suprato, kad išlaikyti valdžią pajėgs tik tuomet, jei piliečiams bus įvarytas tikras siaubas.[/quote]

1973 m. rugsėjo 11 d. įvyko perversmas, kurį generolas Augustas Pinočetas vadino karu. Šis žmogus suprato, kad išlaikyti valdžią pajėgs tik tuomet, jei piliečiams bus įvarytas tikras siaubas.

Todėl netrukus pagrindinių greitkelių kelkraščiai ir drumzlini miesto vandentiekių kanalai buvo apversti negyvėlių krūvomis. Taip labai greitai pasklido netiesioginė žinia: „Bet koks pasipriešinimas baigsis mirtimi.“

„Čikagos berniukams“ šis perversmas buvo tikras išbandymas, kadangi jie buvo paruošę detalią ekonominę programą, pavadintą „Plyta“. Tačiau Pinočetas nieko nenusimanė apie ekonomiką, kuri buvo spėjusi smarkiai nukristi, o šalį jau kamavo visuotinė krizė, įsivyravo nedarbas. Taip valstybė buvo įstumta į recesiją, pasikliaunant neišbandyta teorija, anot kurios, ekonomiką galima išgydyti pasitelkus staigų sukrėtimą.

Sveikatos apsauga tapo mokama, o vaikų darželiai ir kapinės – privatizuoti. Situacija tapo tokia nestabili, kad generolas buvo priverstas nacionalizuoti daugybę bendrovių, ką prieš tai buvo padaręs Alendė. Akivaizdu, jog šoko terapija šios šalies taip ir neišgydė.

Apžvelgus visą Pietų kūgį nesunku suprasti, kad šios šalys atsidūrė JAV remiamų karinių vyriausybių valdžioje ir tapo Čikagos ekonomikos mokyklos laboratorijomis, kuriose „Čikagos berniukai“ tikėjosi išgydyti Pietų Amerikos šalių ligą – socializmą ir polinkį į kolektyvinius veiksmus – į kankinimus įtraukiant 100–150 tūkst. žmonių.

Todėl šiose šalyse, kur gimė šiuolaikinis kapitalizmas, vyko karas su visomis naująjai santvarkai keliamomis kliūtimis. O kai dėl ekonominio šoko kainos šoko aukštyn, o atlyginimai nemažėjo, Pietų kūgio miestų gatvėse įsivyravo tvarka ir ramybė.

Žymos

Apie autorių

Mindaugas Biveinis