Prieš pradedant

Kas yra verslininkas?

Verslininko apibrėžimas ir jo atliekamų funkcijų sąrašas

Kaip verslininkas, jūs neabejotinai turite susikūrę savo „pardavimo kalbą“ (angl. elevator pitch), trunkančią vos 15 sekundžių.

Ji apibūdina ką daro jūsų įmonė ir kuom ji skiriasi nuo kitų. Šiuos kelis sakinius galėtumėte atmintinai išrėžti prikelti lovoje vidury nakties.

Tačiau man dar neteko girdėti paties verslininko „pardavimo kalbos“, t.y. ką daro jis, kaip verslininkas ir kuom jis yra geresnis už kitus verslininkus?

Kas yra verslininkas?

Atsitiktinai radau labai įdomų šaltinį, kuriame nagrinėjamas verslininko apibrėžimas. Tai – prieš 37 metus išleistas Harvardo verslo mokyklos leidinys „Verslumo persilaužimas“ (angl. „Breakthrough Entrepreneurship“), kurį parašė Bilas Murfis.

Anot jo, „dažnai žmonėms tenka bent šimtą kartų perskaityti šį apibrėžimą garsiai, kad iš tiesų suvoktų, ką jis reiškia“. Taigi, anot Bilo Murfio: „Verslininkystė yra siekis pasinaudoti galimybe nepaisant to, kad šiuo metu neturi tam išteklių.“

Autorius tekste teigia, kad pernelyg daug vadybos teoretikų ir praktikų „verslininką“ apibrėžia beveik kaip asmenybės sutrikimų turintį žmogų, nuolatos besiveliantį į rizikingus sumanymus. Atrodo, kad verslininkas nieko daugiau neveikia – tik rizikuoja.

Iš tiesų būtų sunku rasti žmogų, kuris atsikėlęs ryte sako sau: „Na, tai su kokia rizika susidursiu šiandien? Galbūt ekonomine, galbūt darbuotojų samdymo?“ Taip, verslininkas siekia sumažinti riziką, tačiau tam yra priemonės.

Autorius priduria: „Yra daugybė įvairių verslininkų. Vieni yra racionalūs analitikai, kiti – kūrybingi genijai, treti – apsigimę pardavėjai. Visi jie nusistato skirtingus prioritetus, bet gali pasiekti vienodai daug.“

Verslininko funkcijos

Šis apibrėžimas paaiškina ir dar keletą jau anksčiau žinomų dalykų, pvz. tai, kad dauguma suklestėjusių verslininkų pradžioje gyveno skurdų gyvenimą, t.y. neturėjo išteklių. „Nuo mažens jie pripratę priimti sprendimus neturint jokių išteklių.“ Vienintelis jų išteklius – galimybė.

Skirtumas tarp verslininko ir verslo administratoriaus (samdomo darbuotojo) yra tas, kad pastarasis visuomet gaus asmeninių išteklių, t.y. atlyginimą. Tuo tarpu verslininkas visuomet rizikuoja savo asmeniniu turtu.

[quote]Pernelyg daug vadybos teoretikų ir praktikų „verslininką“ apibrėžia beveik kaip asmenybės sutrikimų turintį žmogų, nuolatos besiveliantį į rizikingus sumanymus. Atrodo, kad verslininkas nieko daugiau neveikia – tik rizikuoja.[/quote]

Akivaizdu, kad ši prielaida veda į skirtingas funkcijas, skirtingus veiklos prioritetus. Verslo administratorius susikoncentruoja ties hierarchijos kūrimu, atlyginimo išmokėjimu, o sprendimus priima labai atsargiai ir apgalvotai.

Tuo tarpu verslininkas susikoncentruoja ties komandos formavimu (hierarchija, anot jo, tik trukdo sparčiai įgyvendinti idėjas), akcijų dalijimusi (vietoj to, kad permokėtų atlyginimą), o sprendimus priima labai greitai, dažnai intuityviai.

Tai nėra tik atliekamos funkcijos. Skiriasi pats požiūris ir mentalitetas. Labai sunku priversti administratorių mąstyti kaip verslininkas. Arba atvirkščiai – priversti verslininką mąstyti kaip mąsto administratorius.

„Kiekvieną kartą, kai tenka priimti svarbų sprendimą, yra dvi galimybės. Pirmoji yra pasirinkti patį tinkamiausią variantą iš turimų išteklių. Antroji yra nuspręsti, kas geriausia jūsų verslui ir susikurti išteklius, kurie padėtų tai įgyvendinti. Puikūs verslininkai eina antruoju keliu“, – teigia knygos „Verslumo persilaužimas“ autorius.

Žymos

Apie autorių

Justas Vaitkevičius