Genijus – tai koncentracija
Daugelis tyrėjų ir patys tiriamieji pabrėžia, jog genijų kūrybinio darbo sėkmė priklauso nuo kūrėjų mokėjimo labiausiai koncentruoti savo dėmesį į kūrybos objektą.
Helmholcas sakė, jog dėl savo sėkmės jis dėkingas dėmesiui, kurį jis ilgam sutelkdavęs ties kuria nors viena mintimi. Darvinas autobiografijoje rašė: „Aš jau ir anksčiau galvojau apie rūšių kilmę, bet nuo tol aš nesilioviau jos tyrinėti visus dvidešimt metų“.
[post_blocks]Plačiai paplitusi nuomonė, jog tiek meno, tiek mokslo didieji atradimai tarsi nusmelkia genijus, nusileidžia „iš aukščiau“ arba atsiranda nežinia iš kur. Kūrybiniai vaizdai ir idėjos atsiranda į jų sąmonę braunantis kažkokiai svetimai jėgai.
Pavyzdžiui, Mocartas savo kūrybos procesą nusakė kaip nevalingą žaismų vaizdų ir minčių, kurios nežinia kaip susidaro ir nežinia iš kur imasi: „Iš kur ir kaip – šito nežinau, be to, aš čia ir niekuo dėtas“.
Kartą Mendelejevas tris dienas ir tris naktis nemiegodamas dirbo prie rašomojo stalo, bandė įvairiausias kombinacijas, kaip sudaryti įsivaizduojamą lentelę, tačiau visos jo pastangos buvo tuščios.
Galiausiai Mendelejevas atsigulė miegoti ir tučtuojau užmigo. Štai ką jis papasakojo atsibudęs: „Regiu per sapną lentelę, kur elementai išdėstyti kaip reikia. Atsibudau, iškart surašiau ant popieriaus skiautės, tik vienoje vietoje vėliau prireikė pataisos“.
Stipri valia
Iškart kūrybinės asmenybės veiksmų motyvai iš tikrųjų gali pasirodyti spontaniški, netikėti, nevaldomi. Tačiau iš tikrųjų žmogaus poreikio (pavyzdžiui, kurti) specifiką lemia žmogaus veiklos socialinė prigimtis.
Materialistinis požiūris į kūrybinės veiklos motyvus reikalauja, kad, pripažindami idealiąsias skatinamąsias jėgas, nesustotume prie jų, o žvelgtume į jų varomąsias visuomenines istorines priežastis.
[quote]Mocartas savo kūrybos procesą nusakė kaip nevalingą žaismų vaizdų ir minčių, kurios nežinia kaip susidaro ir nežinia iš kur imasi: „Iš kur ir kaip – šito nežinau, be to, aš čia ir niekuo dėtas“.[/quote]Labai daug kūrėjų ir tyrinėtojų, kalbėdami apie kūrybos procesą, didelę reikšmę teikia valios aktui. V. Belinskis sakė: „Genijus yra stipri valia, kuri viską nugali, viską įveikia, kuri negali palūžti, negali atsitraukti“.
Klysta tas, kas mano, jog įkvėpimas ir dykinėjimas artimi. Ne. P. Čaikovskis teigė, jog įkvėpimas – tai toksai svečias, kuris nemėgsta lankyti tinginių, jis ateina pas tuos, kurie jį kviečia.
Čaikovskio lūpose tai tik žodžiai. Jis paprastai iš ryto sėsdavo ir kurdavo muziką. Ir Džekas Londonas sėsdavo rytais, rašydavo du tūkstančius žodžių kasdien. Jeigu tu sėdiesi prie stalo, sako kūrėjas, ir net jeigu tau kažkas nesiseka, tu vistiek dirbi.
Iš tiesų visa, kas gražu, privalo ilgalaikių pastangų ir susikaupimo. Be kantraus darbo negali būti ir tikro genialumo.
[source]Šaltinis: Viktoro Pekelio knyga „Žmogaus galimybės“ (1988 m.). Šią knygą Lietuvoje iš rusų kalbos išvertė B. Jauniškis, o išleido „Mokslo“ leidykla.[/source]