Įmonės valdymas

Kam reikalingos kompanijos?

Aiškinamės, kokia yra verslo įmonių paskirtis bei kokią vietą joje užima pelnas - tai priemonė ar galutinis tikslas? Itin svarbus tekstas verslo atstovams.

Supaprastinimo pavojus

Koks yra kompanijos tikslas? Uždirbti pinigų? Savaime suprantama, pelnas gali būti daugelio kompanijų tikslas. Bet ar jis vienintelis? Kaip jau matėme, išsikelti organizacijoje vieną tikslą, tai yra vienas iš trijų būdų spręsti iškilusią problemą, tačiau daugeliu atvejų tai būtų pernelyg didelis supaprastinimas.

Pagrindiėn tokio supaprastinimo priežastis ta, kad yra lengviau diskutuoti remiantis paprasta logine schema negu sudėtingais argumentais. Dėl tokio supaprastinimo mes ir esame linkę sąmoningai ar nesąmoningai sieti kompaniją su vienu absoliučiu tikslu. Koks kompanijos tikslas? Uždirbti pinigų.

Siekiant išvengti per didelio supaprastinimo žabangų, mums reikia pradėti nuo platesnės kompanijos tikslų sampratos. Iš pradžių pagrindinis organizacijos tikslas – tai, dėl ko kompanija egzistuoja, – yra aiškinamas keletu susijusių tikslų, vienas iš kurių yra uždirbti pinigų. Pradedant nuo to, mums reikia susikoncentruoti ties tikslais, kurie atspindi kompanijos identiškumą.

Per didelis kompanijos tikslų supaprastinimas, nekalbant apie tai, kad iškraipoma realybė, gali paveikti daugumos kompanijoje dirbančių žmonių įsitikinimus. Kai pelnas yra vienintelis tikslas, visa kita tampa priemonėmis. Paimkime kaip pavyzdį privačios ligoninės atvejį.

Gydytojai mums paprieštarautų, jeigu sakytume, kad vienintelis ligoninės tikslas yra „uždirbti pinigų“. Jeigu kalbame apie privačią ligoninę, akivaizdu, kad ši mūsų prielaida yra neteisinga. Tačiau kitais atvejais, kai verslo veikla nėra tokio aiškaus visuomeninio pobūdžio, sakykim, tai bankas ar prekybos kompanija, klaida neatrodys tokia akivaizdi. Tačiau tai vis tiek bus klaida, nes esmė nebūtinai ta, kiek visuomeniškai motyvuota yra veikla.

Kita vertus, pelno laikymas vieninteliu kompanijos tikslu yra ne vienintelė per didelio supaprastinimo rūšis. Tokie teiginiai kaip „mes egzistuojame tam, kad tarnautume savo klientams“ arba „kompanijos tikrasis tikslas yra jos žmonės“ gali būti lygiai taip pat klaidingi. Klientai ar žmonės gali būti kompanijos tikslas, bet ar jie gali būti vienintelis tikslas?

Paprastai tokiomis frazėmis siekiama pabrėžti tam tikrą ypatingą strateginį tikslą, o ne pateikti formalią tikslo formuluotę. Nepaisant to, svarbu galvoti apie ateitį ir atsargiai skelbti panašius pareiškimus, nes tokie „lozungai“ dažnai baigiasi prieštaringumais ir sukelia tik painiavą bei skepticizmą.

Henry Morganas, „Ben & Jerry“ misijos formuluočių autorius (viena iš kompanijų, pasaulyje žinoma savo misijų dėka), viename interviu teigė: „Dauguma misijų, kurios orientuotos tik į vieną aspektą, yra nenaudingos. Todėl „Ben & Jerry“ aš parašiau tris misijas: produkto misiją, ekonominę misiją ir socialinę misiją.“

Siekdami išvengti per didelio supaprastinimo, turime nugalėti savo natūralų polinkį žiūrėti į kompanijos tikslą kaip į dilemą: arba vienas dalykas, arba kitas. Esminis suvokimas – tai ne vienas dalykas ir ne kitas, bet kelių dalykų balanso ir jų papildomumo paieška. Suprasdami tą, mes galime nugalėti „A“ ir „B“ kartu. Tada mes baigsime kalbėti apie vieną tikslą, ir pradėsime kalbėti apie keletą tikslų: pelną, žmones, klientus, akcininkus ir panašiai.

Tačiau reikia pažymėti ir tai, kad jeigu „A“ ir „B“ dominavimas mus nenuvaldomai veda prie vieno tikslo, pasirenkant „A, B, C ir D“ galima susikurti begalę tikslų. Taigi turbūt nesunku suprasti, kad manyti, jog organizacija turi vieną vienintelį tikslą, yra lygiai taip pat klaidinga, kaip ir manyti, jog bet kokia veikla yra galutinis tikslas.

Balansas ir papildomumas

Pripažinimas, kad kompanija turi keletą tikslų, iškelia naują problemą: kaip surasti tinkamą skirtingų tikslų balansą ir užtikrinti, kad jie papildytų vienas kitą. Teoriškai galima manyti, kad visiems kompanijos tikslams reikėtų teikti vienodą reikšmę. Paprastai nėra taip lengva atsakyti į šį klausimą. Apibrėžiant kompanijos misiją kiekvienu atveju svarbu surasti tinkamą balansą.

Tiesą sakant, atrasti šį balansą – o tai priešinga didinimui – tai užtikrinti kompanijos sėkmę. Šią išvadą mes darome iš Collinso ir Porraso tyrimų. Juose autoriai lygino aukščiausio našumo kompanijas su kompanijomis, kurių našumas buvo geras, bet ne išskirtinis. Išanalizavę per daugiau kaip 80 metų išsivysčiusias abiejų grupių ypatybes, jie nustatė dvi svarbiausias charakteristikas, kurios išskyrė geriausias organizacijas:

  • Jos išsaugojo misiją ir vertybes, kurios siekia toliau nei vien pelno užtikrinimas.
  • Jos skatina pokyčius, nuolat tobulėdamos ir keldamos sau labai sunkius ir ambicingus tikslus.

Apie autorių

Pablo Cardona

Autorius yra CEIBS universiteto vadybos profesorius adjunktas. Daugiausia koncentruojasi ties lyderystės, vadybos vystymo bei kultūrinės vadybos organizacijoje temomis.