Sprendimo priėmimas
Geras vadovas pirmiausiai ieško tinkamo sprendimo, užuot ieškojęs kompromiso. Tik suradus tinkamą, kontekstą atitinkantį sprendimą, reikia pradėti ieškoti kompromiso.
Yra dviejų tipų kompromisai. Pirmas yra „pusė duonos gabalo yra geriau negu jokios duonos“. Antras kompromiso tipas yra „pusė kūdikio nėra geriau už jokio kūdikio“. Pirmuoju atveju duona vis tiek yra maistas, kurį galima valgyti ir patenkinti poreikį. Tuo tarpu pusė kūdikio negali egzistuoti ir augti.
Nereikia švaistyti laiko ieškant kompromiso pačioje pradžoje, nes sprendimas gali nesukurti jokios vertės, panašiai kaip su kūdikiu. Tuo tarpu jeigu iš pradžių išsiaiškiname, koks sprendimas yra teisingas ir tik tada imame ieškoti kompromiso, galime sukurti tam tikrą vertę, nors dažniausiai visos vertės nepavyks išpešti – teks kažką paaukoti.
Sprendimo įgyvendinimas
Net jei sprendimas yra labai išmintingas, atitinka kontekstą bei gali sukurti didžiulę vertę, pats sprendimas savaime nesukuria jokios vertės. Vertė bus sukurta tik tuomet, kai sprendimas taps „kūnu“, t.y. kai jis bus įgyvendintas. Ši fazė yra esminė, tačiau dažnai į ją žiūrima atsainiai.
Norint paversti sprendimą „kūnu“ reikia atsakyti į keletą svarbių klausimų: kas turi žinoti apie šį sprendimą? Kokių veiksmų reikia imtis, norint jį įgyvendinti? Kas atliks šiuos veiksmus? Kokių įrankių bei gebėjimų reikia darbuotojams, kuriems paskirta atlikti šiuos veiksmus?
[quote align=“right“]Pusė duonos yra geriau nei jokios duonos, tačiau pusė kūdikio nėra geriau nei jokio kūdikio. Jei jau priimate kompromisą, pasirūpinkite, kad iš jo turėsite nors truputį naudos.[/quote]Verslo istorijoje žinoma daugybė atvejų, kai, tarkim, vadyba nusprendžia pakeisti gaminamo produkto ypatybes, o pardavimo personalas nieko apie tai nežino. Jei gamybos departamentas nebendradarbiauja su pardavėjais, tai kaip pastarieji gali parduoti produktą, apie kurio pasikeitimus nebuvo informuoti?
Tinkamas darbuotojų informavimas tampa dar svarbesnis, jei personalui gali tekti keisti įpročius. Katik aprašytame pavyzdyje pardavėjams tiesiog teks persiorientuoti, pakeisti komunikavimo žinutes ir norint tai padaryti pakaks turimų gebėjimų. Tačiau jei įmonė persiorientuoja nuo produktų gamybos į paslaugų sektorių, o esami pardavėjai neturi didelės patirties šiame sektoriuje, įmonei tai brangiai kainuos.
Sprendimo stebėjimas
Galiausiai, paskutinis išmintingo sprendimo priėmimo žingsnis yra to sprendimo nuolatinis stebėjimas. Kartais įmonių vadovai nenutraukia sprendimo įgyvendinimo, nors aplinkybės jau būna pasikeitusios. Norint neapsikvailinti, reikia nuolat stebėti aplinką.
Žinoma, dažnas vadovas pasirūpina grįžtamuoju ryšiu ataskaitų, tyrimų bei statistikos pavidalu. Ir dažnai tai duoda neblogą efektą. Tačiau skaičiai nėra realybė, skaičiai tėra priemonė atvaizduoti realybę. Lygiai kaip Vilniaus žemėlapis nėra pats Vilnius.
Esmė tame, jog skaitydami ataskaitas bei įvairių tyrimų medžiagą galime atitrūkti nuo realybės. Dar prieš tūkstančius metų karo vadai prieš mūšius eidavo apžiūrėti teritoriją patys, nes kiekvienas kalnelis gali turėti lemiamą įtaką mūšio eigai.
Labai panašiai elgiasi galingos šių laikų korporacijos, pavyzdžiui „Disney“. Vieną savaitę per metus, aukščiausioji valdyba ištrūksta iš biuro, nusimeta kostiumus ir nueina pardavinėti popkornų Disneilendo parke. Tokiu būdu vadovai neatitrūksta nuo realybės, pabendrauja su savo klientais, išsiaiškina darbuotojų poreikius, kas tikrai padės priimti efektyvesnius sprendimus bei stebėti jau priimtų sprendimų įgyvendinimą.
Dar viena problema yra komunikacijos netobulumas. Jei pavaldiniui atrodo, kad sprendimo priėmimo eiga vyksta sklandžiai, skirtingą pasaulėžiūrą turintis vadovas gali manyti kitaip. Žmonės skirtingai vertina dalykus. Apie tą patį objektą visuomet galima kalbėti gerai arba blogai. Esmė yra ne tai kaip apibūdiname, o tai kaip interpretuojame.
