Įmonės valdymas

Kaip priimti sprendimus?

Egzistuoja metodinis būdas sprendimams priimti

Šiame straipsnyje: 

  • Išteklius taupantys būdai visiems sprendimo “gyvavimo etapams” efektyvinti, nuo problemos identifikavimo iki jau įgyvendinto sprendimo.
  • Lengvai įsisąmoninami pavyzdžiai.

„Sprendimų priėmimas yra lemiamas veiksnys kiekvienoje įmonėje“ – Peter Drucker

Sumanūs įmonių vadovai nepriima daug sprendimų. Jie susikoncentruoja ties pačiais svarbiausiais, darančiais didžiausią įtaką rezultatams. Užuot „gesinę gaisrus“, jie priima ilgalaikę įtaką turėsiančius sprendimus.

Taip pat jei žino, kada sprendimas turi būti paremtas įmonės principais bei vertybėmis, o kada sprendimas turi būti pragmatiškas. Jie žino, kad svarbiausia ne pats sprendimo priėmimas, o jo įgyvendinimas. Kol sprendimas nėra įgyvendinamas, tai tik gražus ketinimas.

Tačiau visų svarbiausia, talentingi įmonių vadovai žino, jog sprendimų priėmimas yra nuoseklus bei sistematiškas procesas, skirstomas į šešis žingsnius. Šiame straipsnyje aptarsime visus šiuos žingsnius.

Problemos klasifikavimas

Reikia savęs paklausti: ar ši problema būdinga tam tikrai klasei ir ją galima išspręsti pritaikius taisyklę, ar tai išskirtinė problema, kurią reikia išspręsti originaliai bei pragmatiškai, nesiremiant jokia teorija? Iš tiesų yra ne du, o net keturi problemų tipai.

Bendrinė problema įmonėje

Tikriausiai įmonei jau teko praeityje spręsti tokią arba panašią problemą, galbūt šiek tiek kitomis aplinkybėmis. Tad neprireiks samdyti konsultantų, jog šie pagal problemos simptomus pateiktų naują metodiką. Įmonė pati žino metodiką ir pagal ją pritaikys sprendimą.

[quote]Efektyvūs įmonių vadovai nepriima daug sprendimų. Užuot tai darę, jie susikoncentruoja ties pačiais svarbiausiais.[/quote]

Geras pavyzdys būtų sugedusios staklės, kurioms pataisyti įmonė turi inžinierių komandą. Šie identifikuoja gedimą, ir sutaiso stakles. Problema išspręsta, darbas tęsiasi. Tiesa, viskas gali būti ne taip paprasta, nes sugedus staklėms sustoja ir darbo procesas, o tai reiškia, jog prie problemos sprendimo gali tekti padirbėti ir žmogiškųjų išteklių vadovams.

Bendrinė problema versle

Taip jis vadinamas todėl, kad pati įmonė nėra susidūrusi su tokia problema, tačiau versle ar netgi pramonės šakoje tokie procesai vyksta nuolatos.

Įsivaizduokite, jog įmonė gauna pasiūlymą iš kitos, didesnės įmonės susijungti. Jiems dar neteko priimti panašių sprendimų, todėl šis procesas jiems nepažįstamas. Tačiau versle tokie reiškiniai vyksta dažnai, tad teoriškai problema išnagrinėta. Įmonės vadovams tereikia perimti kitų patirtį ir sėkmingai pritaikyti sau.

Dalinai unikali problema

Trečiasis problemos tipas yra vadinamas dalinai išskirtiniu. Tikimybė, kad įmonę ištiks šis problemos tipas yra geriausiu atveju vienas iš tūkstančio arba net vienas iš milijono, tačiau vis dėlto tikimybė yra, o visiškas nepasiruošimas gali nuvesti ir iki bankroto.

Tarkim, ar didelė tikimybė, kad inžinieriai padarys apmaudžią klaidą projektuojant gamyklos šilumos tinklus, nuo kurios sprogs visa gamykla. Tikimybė itin maža, tačiau įmanoma. Beje, teorija kaip tvarkytis su tokiomis problemomis taip pat egzistuoja, nors dažnai ji išeina iš verslo vadybos rėmų. Tai daugiau gyvenimiškos problemos.

Visiškai unikali problema

Pats rečiausias problemų tipas yra visiškai unikalios problemos. Norint išspręsti šias problemas, reikia tapti mokslininku, nes teorijos šiais klausimais nėra. Tačiau dažniausiai šios problemos suteikia neribotas galimybes, kuriomis pasinaudojus, galima sukurti didelę korporaciją.

Devintojo dešimtmečio pradžioje „Microsoft“ suprato, jog sprendimas kurti programinę įrangą kompiuteriams bus pelningesnis už sprendimą gaminti pačius kompiuterius. Kitos to meto galingos kompanijos, tokios kaip IBM ar „Apple“ tyčiojosi iš tokio sprendimo, bet labai daug prarado. Tuo tarpu „Microsoft“ sukūrė naują, programinės įrangos rinką.

Apie autorių

Kasparas Dapšys