Įmonės valdymas

Kaip įveikti konkurentą?

Dešimt strategijų, kaip įveikti konkurentą žaidžiant verslo žaidimą

Iškeisk svečio vaidmenį į šeimininko

„Kai tik pasitaikys proga, draugiškai įeik į sąjungininko aplinką ir pamažu plėsk savo įtaką joje. Galiausiai perimk kontrolę“

„Wall-mart“ prekybos tinklas Jungtinėse Amerikos Valstijose prekes gali parduoti pigiau nei jų konkurentai. Kodėl? Nes iš tiekėjų perka mažesnėmis kainomis. Štai kaip jie to pasiekė.

Pirma, „Wall–mart“ susitaria dėl santykinai mažo užsakymo, o gamintojas su tuo mielai sutinka. Antra, „Wall–mart“ prašo papildomo tiekimo. Tiekėjas sutinka – juk tai lengviau, nei ieškoti naujo užsakovo. Taip kartojasi keletą kartų, „Wall–Mart“ prašant vis mažesnių kainų.

[post_blocks]

Pagaliau ateina laikas, kai „Wall–Mart“ jau perka nemažą gamintojo produkcijos dalį. Ir va tada užsakovas pradeda diktuoti savo sąlygas. Iš svečio jis tampa šeimininku.

Išvada. Kai įtakos siekiame pamažu, neišprovokuojame gynybinės priešininko reakcijos. Kol mes jaukinamės jį, pastarasis galvoja tik apie naudą, kurią gali artimiausiu metu gauti, ir neįtaria mūsų planų.

Tai kaip su šuns jaukinimusi – pirmiausia mes parodome esantys jo draugai ir leidžiame pauostyti ranką, vėliau vedžiojame jį su pavadžiu.

Parodyk, kad taisai kelią, o slapta žygiuok į Chen Changą

„Patrauk priešininko dėmesį kokiais nors įprastais, nesvarbiais veiksmais, o tuo metu netikėtai pulk kitur“

Tik kūrybinga rinkodara ir prekių paskirstymo taktika suteikė galimybę „Hindustan-Lever“ tapti muilo, šampūno ir kitų asmeninės higienos priemonių tiekimo lydere Indijoje.

[quote align=“right“]Kai įtakos siekiame pamažu, neišprovokuojame gynybinės priešininko reakcijos. Kol mes jaukinamės jį, pastarasis galvoja tik apie naudą, kurią gali artimiausiu metu gauti, ir neįtaria mūsų planų.[/quote]

Tai, kas išgąsdino kitus, jos nepaveikė, atvirkščiai – suteikė priedangą. Du faktoriai – daugiau nei 60 procentų Indijos gyventojų nuskurdę ir didžioji dalis jų gyvena atokiuose kaimuose – lėmė „Hindustan–Lever“ sėkmę.

Kaip pirminį savo tikslą pasirinkę švietimą (bendrovės atstovai važinėjo po kaimus ir nušiurusias vietovėse aiškindami apie higienos svarbą, rengdami nemokamus vaidinimus) jie įgyvendino ir antraeilį – produktų reklamą. Juk muilas, kurį pirmiausia ėmė naudoti vienas tų indų, buvo būtent „Hindustan–Lever“.

Be to, edukaciniuose vadinimuose buvo netiesioginė kompanijos prekių reklama. Daugumai konkurentų galvojant, kad bendrovė užsiėmė labdaringa veikla, jie pražiopsojo atvirą naujų rinkų užkariavimą.

Išvada. Ši strategija siūlo sutelkti priešininko dėmesį į atvirai vykdomus įprastus ar „nepavojingus“ veiksmus. Jei pavyksta, šie veiksmai padeda netrukdomai daryti tai, kas gali atnešti pergalę.

[source]Šaltinis: Kaihano Kripendorfo knyga „Pranašumo menas“ (2008 m.), kurią Lietuvoje išleido „Alma Littera“ leidykla. Ją galite įsygyti „Knygų Klubo“ svetainėje.[/source]

Apie autorių

Aleksandras Pometko