Valdžia priklauso nuo valdybos ir yra deleguojama vykdomajam vadovui ir žemyn per visus bendrovės lygmenis, kiekvienam suteikiant valdžios tiek, kiek reikia paskirtam darbui atlikti.
Svarbiausias delegavimo tikslas, kad organizacija veiktų. Bendrovei plečiantis vienas asmuo nebegali turėti visos valdžios priimti sprendimus. Žmonių, kuriems vadovas gali vadovauti asmeniškai, skaičius taip pat ribotas.
Kai ši riba viršijama, vadovas turi deleguoti valdžią priimti sprendimus savo pavaldiniams.
Kas yra delegavimas?
Delegavimas – tai procesas, kai asmuo arba grupė asmenų perduoda kitam asmeniui arba grupei pareigą atlikti konkretų veiksmą ir kartu priimti konkretų sprendimą. Galiausiai, tai reiškia, kad dalį darbo vadovybė patiki pavaldiniams.
Atsakomybė neperduodama, nes joks vadovas negali delegavimo būdu išvengti galutinės atsakomybės. Darbas deleguojamas, pavaldinys už jį turi atsiskaityti viršininkui. Pavaldinio atsakomybė – darbą padaryti, vadovo atsakomybė – prižiūrėti, kad darbas būtų padarytas.
Valdžios delegavimas reiškia tik tiek, kad kažkam duodamas leidimas kažką padaryti. Vadovas privalo užtikrinti, kad pavaldinys turėtų pakankamai valdžios numatytam darbui atlikti ir kad žinotų, kaip naudotis valdžia. Tad trumpai delegavimą galima pavadinti procesu, kai vadovas:
- Paskiria pavaldiniams užduotis;
- Suteikia jiems valdžią taip atlikti prisiimtus įsipareigojimus, kad užduotis būtų įvykdyta;
- Sudaro įpareigojimus kiekvienam pavaldiniui, kad darbas būtų atliktas tinkamai.
Delegavimo priežastys
Pažymėtina, kad vadovai negali deleguoti visos savo valdžios, kitaip jie paprasčiausiai užleistų pavaldiniams savo poziciją. Deleguodamas vadovas prisiima tam tikrą riziką už savo pavaldinio sugebėjimus, todėl turi prižiūrėti, kaip deleguotasis darbas yra atliekamas.
[quote align=“right“]Pažymėtina, kad vadovai negali deleguoti visos savo valdžios, kitaip jie paprasčiausiai užleistų pavaldiniams savo poziciją. Deleguodamas vadovas prisiima tam tikrą riziką už savo pavaldinio sugebėjimus, todėl turi prižiūrėti, kaip deleguotasis darbas yra atliekamas.[/quote]Vis dėlto priežiūra neturėtų būti pernelyg atidi, nes tai gniuždo iniciatyvą. Daugelis vadovų baiminasi deleguoti valdžią dėl galimos pavaldinius nekompetencijos.
Trys pagrindinės delegavimo priežastys yra:
- Laiko arba energijos stoka.
- Sudėtingos taisyklės ir naujos technikos reikalauja specialistų.
- Būtinybė mokyti, siekiant vadovavimo perimamumo.
Delegavimo laipsnis
Vadovas turi patikėti pavaldiniams atlikti darbą, deleguodamas tokias užduotis, kurias pastarieji gali atlikti geriausiai, net ir tuo atveju, kai vadovas galbūt priimtų geresnį sprendimą. Tai galima pailiustruoti išlaidų principu, taikomu delegavimui.
Kuo brangesnė veikla, dėl kurios priimamas sprendimas, tuo didesnė tikimybė, kad sprendimas bus priimamas aukštesniu lygiu. Pavyzdžiui, sprendimą įsigyti kompiuterį priims aukštesnio lygio vadovas, negu sprendimą pirkti stovą kompiuterio diskams sudėti.
Kuo didesnis vienodumo reikalavimas, tuo didesnis centralizavimas. Pavyzdžiui, dažnai reikalaujama su visais įmonės klientais elgtis vienodai. Tačiau pernelyg daug vienodumo reiškia, kad neatsižvelgiama į rinkos poreikius bei gniuždo iniciatyvą.
