Katastrofų analizė
Visų pirma turime pabrėžti, kad ši analizė nesiekia identifikuoti juodųjų gulbių. To padaryti neįmanoma.
Analizės tikslas yra įvertinti bendrovės gebėjimą apsisaugoti nuo katastrofiškų įvykių.
Katastrofų analizė susideda iš keturių paprastų žingsnelių, kuriems atlikti gali prireikti vienos valandos, o galbūt ir savaitės (priklausomai nuo įmonės dydžio).
[post_blocks]Bendrovės veiklos žemėlapio sudarymas
Tarptautinei įmonei gali iš tiesų prireikti žemėlapio, kurioje galėtų atvaizduoti kokiose šalyse atliekama gamybinė funkcija, kur įsikūrę tiekėjai bei partneriai. Labai svarbu mąstyti plačiau. Pateiksime vieną pavyzdį.
Visai neseniai bendrovės „Apple“ naudojamos ličio jonų baterijos „iPod“ grotuvams netikėtai išseko. Dar blogiau. Visi „Apple“ tiekėjai ličio jonų baterijų pakaitalą – polimerio baterijas – pirkdavo iš vienos Japonijos bendrovės „Kureha Corporation“, kuri buvo sugriauta kovą 11-ąją per žemės drebėjimą.
Štai jums geras pavyzdys, kad žemėlapyje turite pasižymėti ne tik savo tiekėjus, bet ir savo tiekėjų tiekėjus. Visos bendrovės šiais laikais priklausomas daug labiau negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Apple“ iki šiol negali patenkinti esamos paklausos „iPod“ grotuvams, tad praranda didelius pinigus. Paklausa yra, pasiūlos – ne.
Potencialių juodųjų gulbių sąrašo sudarymas
Antras žingsnis primena tradicinį „breinstormingo“ (smegenų šturmo) posėdį, kur dalyviai turi išvardyti visas tikėtinas katastrofas. Nebūtina aiškiai nustatyti kur kokia krizė ištiks, tačiau reikia pabandyti identifikuoti „karštuosius židinius“.
[quote align=“right“]Visai neseniai bendrovės „Apple“ naudojamos ličio jonų baterijos „iPod“ grotuvams netikėtai išseko. Dar blogiau. Visi „Apple“ tiekėjai ličio jonų baterijų pakaitalą – polimerio baterijas – pirkdavo iš vienos Japonijos bendrovės „Kureha Corporation“, kuri buvo sugriauta kovą 11-ąją per žemės drebėjimą. „Apple“ iki šiol negali patenkinti esamos paklausos „iPod“ grotuvams, tad praranda didelius pinigus. Paklausa yra, pasiūlos – ne.[/quote]Po to kai sudarytas juodųjų gulbių sąrašas, posėdžio dalyviai turi atsirinkti labiausiai tikėtinus ir didžiausią įtaką bendrovės rezultatams turinčius įvykius. Sudaromas trumpas ir aiškus galimų katastrofų sąrašas.
Galimų pasekmių nustatymas
Toliau seka galimų pasekmių nustatymas arba „kas būtų, jeigu būtų“ dalis. Gali nutikti ne vienas, o iš karto keli įvykiai, turėsiantys dar didesnes pasėkmes.
Sakydami „pasekmės“ turime omenyje pasekmes bendrovei, o ne visai ekonomikai (nors ekonomikos pasekmės netiesiogiai turi įtakos ir bendrovei).
Būtent šiame žingsnyje vadovams atsiveria akys. Jie pradeda matyti tai, ko intuicija pasakyti negali. Staiga vadovai gali pastebėti, kad didžiulė pinigų ar gamybos koncentracija yra sutelkta vienoje ar keliose šalyse.
Įsivaizduokite, kas gali nutikti tarptautiniui elektronikos konglomeratui, kuris visą gamybą vykdo Kinijoje, o ši, staiga, įveda jiems naudingą apribojimų politiką. Arba jei sukiltų darbuotojai reikalaudami didesnių atlygių. Pasekmės gali būti katastrofiškos.
Prevencinių priemonių sukūrimas
Galiausiai priėjome paskutinįjį ir svarbiausią žingsnį. Kodėl? Todėl, kad pirmieji trys žingsniai yra beverčiai jei nesiimama adekvačių priemonių galimoms krizėms išspręsti.
Sukurti tokias priemones ir yra šio žingsnio tikslas. Dažnai „išėjimo“ ar „mažiausios žalos“ scenarijus kuria valdyba bei minėtas rizikos ir planavimo departamentas. Kartais organizacijai naudinga pasisamdyti patyrusius konsultantus iš šalies.
[source]Šaltinis: Tarptautinės vadybos konsultavimo bendrovės „Booz & Company“ straipsnis „Ar jūs pasiruošę juodai gulbei? Pasiruošimų katastrofoms testas“ (angl. „Are you ready for a black swan? Stress-testing the enterprise with disrupter analysis“). Straipsnio autorius – konsultavimo bendrovės partneris San Franciske, Matėjus Le Merie. Norėdami parsisiųsti originalų tekstą anglų kalba .pdf formatu, spauskite čia.[/source]
