Kodėl intuicija yra svarbi?
Daugybė vadybos studijų ir tyrimų patvirtino, kad bendrovių vadovai dažnai pasikliauja savo intuicija spręsdami sudėtingas problemas, kai loginiai metodai (pvz., kainos-naudos analizės) tiesiog nepadeda.
Iš tiesų, kuo aukštesnę poziciją bendrovėje užima darbuotojas, tuo jam labiau tenka pasikliauti intuicija ir nuojauta. Kitaip tariant, intuicija yra skirtumas tarp patyrusių verslo grandų ir nesubrendusių berniukų.
Buvęs „Johnson & Johnson“ vadovas Ralfas S. Larsenas paaiškina skirtumą: „Labai dažnai vidurinės grandies vadovai atlieka puikų darbą, kur reikia dirbti su kiekybiškai išreiškiamais skaičiais. Tačiau pasiekę aukščiausiąją vadybos pakopą, kur problemos daug sudėtingesnės ir dviprasmiškesnės, su šiomis užduotimis jie nesusidoroja dėl nepakankamai išlavintos intuicijos.“
Dar labiau situaciją apsunkina tai, kad šiandieninis verslas yra labai dinamiškas: technologinis procesas, verslo modelių keitimasis, pakaitalų atsiradimas iš niekur. „Dažnai nėra laiko analizuoti kiekvieną aspektą ir galimas alternatyvas“, – teigia Larsenas.
Buvęs „Wisconsin Energy Corporation“ vadovas Ričardas Abdoo sutinka. „Kai persikėlėme į laisvąją rinką, nebeturėjome dviejų mėnesių sprendimams priimti. Dažnai sprendimui paskelbti turėdavome dvi dienas, o kartais ir dvi valandas“, – prisimena jis.
Žinoma, sprendimai iš intuicijos labiau tinka kai kurioms funkcijoms (korporacinė strategija, planavimas, rinkodara, viešieji ryšiai, žmogiškieji ištekliai, tyrimai ir plėtra), nei kitoms (gamyba, procesų valdymas, finansų valdymas). Tačiau jeigu esate organizacijos viršuje, jums neišvengiamai reikia gerai išlavintos nuojautos.
Buvęs J&J vadovas Ralfas S. Larsenas paaiškina kodėl: „Kai kas nors pasiūlo man įsigyti kokią bendrovę, skaičiai visuomet atrodo puikūs: spartus augimas, didelė investicinė grąža ir pan. Tačiau didelį atlyginimą aš gaunu už intuiciją, kuri pašnibžda man, ar sandoris atsipirks. Tiesiog nujaučiu, kuris pasiūlymas yra vertingas, o kuris ne.“
Vienuolika metų vadovavęs „Johnson & Johnson“, Larsenas teigia, kad patirtis išmokė jį klausytis intuicijos. „Jos ignoravimas yra tramplinas į blogus sprendimus“, – teigia jis. Ričardas Abdoo pritaria: „Nors tenka suvartoti daugiau vaistų nuo streso, tačiau privalote išmokti klausytis intuicijos. Kitu atveju vienas neteisingas sprendimas padarys milijoninę žalą.“
[quote]Žinoma, sprendimai iš intuicijos labiau tinka kai kurioms funkcijoms (korporacinė strategija, planavimas, rinkodara, viešieji ryšiai, žmogiškieji ištekliai, tyrimai ir plėtra), nei kitoms (gamyba, procesų valdymas, finansų valdymas). Tačiau jeigu esate organizacijos viršuje, jums neišvengiamai reikia gerai išlavintos nuojautos.[/quote]Daugybė vadovų, kaip Lutzas, Larsenas ir Abdoo, savo milijardų vertės kompanijas sukūrė remdamiesi intuicija. Tačiau kaip jie tai padaro? Kaip ji veikia? Žvilgsnis į žmogaus biologiją gali suteikti keletą vertingų įžvalgų.
Kas yra intuicija ir kaip ji veikia?
Įsivaizduokite, kad jūs vaikštinėjate miške ir staiga prieš akis išnyra barškuolė gyvatė. Kas įvyksta dar prieš jums sąmoningai suvokus galimą pavojų? Mokslininkai sako, kad informacija apie gyvatę greitai persiduoda nuo akių iki smegenų, jei tiksliau – iki migdolo.
Tuomet migdolas pradeda siųsti instrukciją kūnui padidinti širdies ritmą ir kraujo spaudimą. Tuo metu, vizualinė smegenų žievė patvirtina, kad priešais jumis esantis objektas yra barškuolė gyvatė. Žinoma, baimė yra primityvi emocija, o intuicija, pasakanti bendrovės vadovui pasirašyti įsigijimo sandorį ar ne, paaukštinti viceprezidentą ar ne, yra daug subtilesnė ir sudėtingesnė. Tačiau yra du svarbūs aspektai.
Visų pirma, jūsų protas nepaliaujamai apdoroja informaciją ir jūs to sąmoningai negalite suvokti. Turiu omenyje, ne tik tuomet kai miegate ir sapnuojate, bet kai esate žvalus ir, neva, sąmoningas. Šis reiškinys paaiškina „aha“ momentą, kurį patiriame mokydamiesi ir suprasdami tai, ką jau kažkur giliai žinojote, tik nebuvote apibūdinęs žodžiais (šio straipsnio tikslas ir yra sukelti tą „aha“ momentą).
