Misijos suvokimas
Lyderio vizija padeda jam suvokti savo misiją, kuri vėliau virsta veiksmu. Svajoja ir vizijas kuria daugelis, tačiau, skirtingai nuo kitų, lyderiai sugeba paversti jas konkrečia misija. Kad taip atsitiktų, pirmiausia reikia misiją suvokti.
Kiekvienas iš mūsų turi savąją misiją, arba pašaukimą. Misija/pašaukimas nėra kažkas išgalvoto ar įsikalbėto, bet tai, ko Dievas tikisi iš mūsų. Mes turime atrasti, kas tai yra, ir į tai atsiliepti. Misija lemia mūsų gyvenimo, mąstymo ir veikimo būdą. Tai kriterijus, kuriuo visa matuojame, į visumą sujungiantis mūsų gyvenimą.
Riboti, silpnadvasiai žmonės eina per gyvenimą kaip per tunelį ir siauroje „tunelio vizijoje“ mato tik save. Kaip sakė Alexandre’as Dumas: „Žmonės gimsta be dantų, plaukų ir idealų, dauguma ir miršta be dantų, plaukų ir be idealų.“ Tačiau iškilios asmenybės yra atviros juos pranokstančioms galimybėms ir nenurimsta, kol nepasako „taip“ savo pašaukimui.
Savo profesinę veiklą lyderiai traktuoja kaip misiją. Į darbą jie žiūri kaip į pašaukimą, galimybę tarnauti, bręsti ir siekti asmeninio tobulumo. Jie absoliučiai skiriasi nuo tų, kurie vertina darbą itin pragmatiškai – laiko jį įsitvirtinimo priemone, proga pabėgti iš namų, kuriuose blogai jaučiasi, ar galimybe praturtėti. Tokie yra funkcionieriai, o ne lyderiai. Jų sukurtos struktūros trumpalaikės – šiandien gyvuoja, o rytoj jau nebėra. TIrkas lyderis stato ilgam. Jį primena katedros.
Vadovautis misija
Misija padeda tobulėti ją vykdančiam žmogui ir visuomenei, stiprina bendrijos tapatybę. Kad būtų veiksminga, misija turi būti pagrįsta teigiamomis vertybėmis ir aiškiai suformuluota. Dažnai korporacijos nevykusiai įvardija savo misiją – formuluotė būna pernelyg abstrakti ir praktiškai nesusijusi su kasdiene darbuotojų veikla. Korporacijos apsibrėžta misija turi daryti įtaką kiekvieno darbuotojo ir visos organizacijos veiklai nuo viršaus iki apačios.
Stevenas Covey teigia: „Korporacijos misijos apibrėžimas, kuris iš tiesų atspindi bendrą visų viziją ir kiekvieno korporacijos nario pripažįstamas vertybes, suvienija jos narius ir sustirpina jų įsipareigojimą. Žmonių širdyse ir protuose jis sukuria orientuojančią struktūrą, tam tikrus kriterijus arba principus, kuriais jie vadovaujasi. Tuomet nereikia, kad kas nors nurodinėtų, kontroliuotų, kritikuotų ar nepagrįstai kaltintų. Taip darbuotojai tampa tikrais korporacijos nariais.“
Jei misiją bandoma pakeisti tikslais, misija liaujasi buvusi sprendimų priėmimo kriterijumi. Vadovavimosi tikslais problema ta, kad tuomet įmonė susitelkia ties tuo, ką nori pasiekti, o ne ties tuo, kodėl to siekiama. Nežinant atsakymo į klausimą kodėl, bus labai sunku nurodyti kaip, o tuomet nelengva pasiekti, kad žmonės nuoširdžiai įsipareigotų.
Vadovaujantis misija – štai kelias, kuriuos reikia eiti. Tai padeda visapusiškai vertinant organizacijos veiklą susitelkti ties misijos prioritetu. Tuomet darbuotojai vertinami pagal tai, kiek jie prisideda prie įmonės misijos įgyvendinimo ir pagal finansinių bei veiklos uždavinių vykdymą. Tokiu būdu išlieka dėmesys rezultatams nepamirštant puoselėti organizacijos vertybių.
Pasak elgesio organizacijoje eksperto Pablo Cardonos: „Didžiausias vadovavimosi misija privalumas yra tas, kad organizacija padeda vadovams tapti tikrais lyderiais, kitaip tariant, ji padeda jiems savąjį misijos suvokimą perteikti pavaldiniams.“
Šis tekstas yra paremtas Alexandre Havard knyga „Dora lyderystė: asmenybės formavimo kelias“ (2014 m.), kurią Lietuvoje išleido „Katalikų pasaulio leidinių“ leidykla. Norėdami įsigyti šią knygą, apsilankykite oficialioje leidyklos svetainėje.
