Asmeninis tobulėjimas

Didžiadvasiškumo reikšmė lyderystėje

"Lyderystė - žmogaus regėjimo lauko praplėtimas, aukštesnių reikalavimų sau kėlimas, asmenybės tobulėjimas peržengiant įprastas ribas", - P. Druckeris

Verslas kaip tarnystė klientams ir žmonijai

Įkvėptas aiškiaregiško plano įvesti į rinką technologiškai sudėtingą radialinę padangą, Francois Michelinis, buvęs įmonių grupės „Michelin“ prezidentas, pertvarkė įmonę ir visą pneumatikos pramonę. Jis buvo įsitikinęs, kad versle svarbiausia ne rezultatas, o kūrybingumas.

Nepatenkintas padangų gamyba pagal išbandytą ir patikimą metodą, Michelinis pasipriešino konservatyviam pramonės ekspertų mąstymui ir išvadino juos „trisdešimtmečiais nukaršėliais, kuriems svarbiau ekstrapoliuoti kreives, o ne patikėti žmogaus vaizduote“.

Patyręs inžinierius ir verslininkas Michelinis pirmasis įvertino technologinį ir komercinį radialinės padangos potencialą. Jis žinojo, kaip pagaminti naują prekę ir įvesti ją į rinką. Be to, jis turėjo lyderio savybių, todėl jam pavyko įtikinti tradicinio mąstymo suvaržytą korporacinį ir gamybinį sektorių priimti drąsią jo idėją.

Michelinio požiūrį į darbą lėmė krikščioniškas jo tikėjimas. Darbą jis vertino kaip dalyvavimo kūrybiniame Dievo akte procesą ir laikė kilniomis žmonių pastangomis siekiant sukurti kuo geresnį produktą. Jis buvo įsitikinęs, kad kviesdamas kolegas į naujas kūrybines aukštumas prisideda prie Dievo darbo.

Kaip pastebėjo amerikiečių žurnalistas Johnas Couretasas: „Michelinio pasaulėžiūra iš esmės yra sakramentinė, nes visame kame jis įžvelgia sinergiją, abipusius Dievo ir žmogaus mainus.“ Tai padėjo Micheliniui suvokti, kad verslo sėkmę lemia ne technokratų apskaičiavimai, bet žmonių kūrybingumas. Šios įžvalgos išjudinta įmonių grupė „Michelin“ tapo pasauline lydere.

Francois Michelinis nelaikė verslo vien priemone uždirbti pinigus. Pirmiausia verslą jis suprato kaip tarnavimą klientams ir verslo žmonėms. Žinoma, esama verslininkų, „besivadovaujančių laukinio kapitalizmo taisyklėmis, – sako Michelinis, – tačiau santuoka nedraudžiama vien todėl, kad yra gėjų“.

Didžiavasiški lyderiai – ir religijoje

Religijos srityje taip pat gausu didžiadvasiškos vizijos įkvėptų lyderių. Vienas didžiausių moderniųjų laikų tikėjimo aiškiaregių buvo šv. Chosemarija Eskriva de Balageras, katalikiškos organizacijos „Opus Dei“ įkūrėjas. Pal. popiežius Jonas Paulius II pavadino jį „šių laikų pasauliečių apaštalu“.

Eskriva de Balagetas „Opus Dei“ įkūrė 1928 m., kai šventumas buvo laikomas nedaugelio išrinktųjų – kunigų ir vienuolių – privilegija. Eskriva de Balageras buvo įsitikinęs, jog šventumui pašauktas kiekvienas. Jo tvirtinimu, krikščionys pasauliečiai šventumo turi siekti ne kaip nors kitaip, bet ištikimai atlikdami kasdienes savo pareigas darbe, šeimoje, Bažnyčioje ir socialiniame gyvenime.

Darbą jis laikė ne bausme už gimtąją nuodėmę, bet pirminiu kiekvieno žmogaus pašaukimu kurti ir bendradarbiauti su Dievu. Eskrivos de Balagero teigimu, gerai atliekamas darbas padeda žmogui šventėti – jį žmogus turįs aukoti Dievui dėl sielos išganymo. Tai taip pat glaudžiai susiję su lyderyste.

Nors daugelis to meto Bažnyčios žmonių Chosemariją laikė eretiku ir pamišėliu, jo kvietimas šventėti buvo išgirstas visame pasaulyje. 2002 m. spalio 6 d. Šv. Petro aikštėje Eskrivos de Balagero kanonizacijoje (mirusiojo pripažinimo šventuoju ceremonija) dalyvavo apie 350 tūkstančių tikinčiųjų.

Apie autorių

Alexandre Havard

Aleksandras Havardas yra knygos "Dora lyderystė: asmenybės formavimo kelias" (2014 m., "Katalikų pasaulio leidiniai") autorius.