Technologijos verslui

Debesų kompiuterija – kas tai?

Pažintis su debesų kompiuterija (angl. cloud computing)

Trečias etapas

Antrame etape internetinė kompanija „Yahoo“ pareiškė galinti sukurti katalogą, kuriame bus galima rasti visų svetainių sąrašą (angl. index). Kurį laiką jai sekėsi tai daryti gan gerai (beje, tai buvo rankų darbas, o ne automatinis, atliekamas kompiuterių), tačiau ėmus internetui augti vis sparčiau, buvo akivaizdu, kad vieną dieną „Yahoo“ nebespės.

Atsirado kitų bendrovių, pvz. „AltaVista“, „Google“ bei dar keletas, kurios ėmėsi spręsti „Yahoo“ išlikimo problemą. Tačiau būtent „Google“ rado geriausią išeitį, kurią tikriausiai kompiuterijos istorikai pavadintų pirmąja debesų kompiuteriją IT istorijoje. „Google“ atliko keletą dalykų:

[post_blocks]
  • Visų pirma, internetinės svetainės buvo atrenkamos ir „suvirškinamos“ į atitinkamą poziciją paieškos sistemoje, automatiškai, vien programinio kodo pagalba.
  • Norėdama sutaupyti pinigų, kompiuterių infrastruktūra sukonstruota iš įvairių komponentų, kurios vieną kitą „pavaduoja“, jei kažkuris užstringa. Tai garantuoja beveik šimtaprocentinį patikimumą, kuom negalėjo pasigirti nei viena tradicinė kompiuterių infrastruktūra.
  • Duomenys rūšiuojami buvo neįprastai (netradicinė duomenų bazę), bet sąžiningai, t.y. dažniau lankomos svetainės atsiduria paieškos sistemos viršuje. Šis galingas variklis buvo pavadintas „Google File System“.

Pati to nesuprasdama, „Google“ korporacija sukūrę pirmąjį kompiuterijos debesį, nes sugebėjo pagerinti tradicinę kompiuterių infrastruktūrą, pagreitinti serverių darbą, automatizuoti didžiąją dalį procesų.

Dar viena kompanija anksti pritaikiusi šiuos metodus buvo „Amazon.com“. Iš pradžių ji taip pat turėjo tradicinę kompiuterių infrastruktūrą, tačiau augant lankomumui bei didėjant jų poreikiams buvo pritaikyti „Google“ aprašyti serverių darbo principai. Be to, kompanija suprato, jog tai yra nauja tendencija, tad pirmoji ėmė siūlyti lanksčias debesų kompiuterijos paslaugas.

Pirmąjį viešą debesį pasiūlė „Salesforce.com“ kompanija. Ji pigiai siūlė nusipirkti ne visą kompiuterijos infrastruktūrą ar platformą, kurioje įmonės galėtų kurti savo programinę įrangą, tačiau būtent „gatavą“ programinę įrangą kompaniją ir siūlė nusipirkti, arba tiksliau tariant, išsinuomoti.

Pati populiariausia paslauga buvo ir tebėra ryšių su klientais valdymo sistema (angl. customer relationship management). Dauguma įmonių juokėsi iš šios kompanijos, įsitikinusios, jog joks verslas nenorės „atiduoti“ brangių duomenų apie savo klientus trečiosios šalies kompanijoms. Vėliau jos labai gailėsis šių žodžių.

[quote align=“right“]Pati to nesuprasdama, “Google” korporacija sukūrę pirmąjį kompiuterijos debesį, nes sugebėjo pagerinti tradicinę kompiuterių infrastruktūrą, pagreitinti serverių darbą, automatizuoti didžiąją dalį procesų.[/quote]

Tad štai taip – patobulėjos kompiuterių infrastruktūrai, pagreitėjus serverių darbui, tapus jam lankstesniam ir pan. – atsirado prielaida susikurti tam, ką dabar vadiname debesų kompiuterija. Anksčiau įvardyta vizija (geriau, greičiau, pigiau) pagaliau tapo realybe.

Kas yra debesų kompiuterija?

Daugybė žmonių debesų kompiuteriją asocijuoja su pirmosiomis kompanijomis, kurios pradėjo debesų paslaugas teikti, pvz. „Google“, „Amazon“ ar pan. Jie teigia, kad:

Debesų kompiuterija yra priėjimas prie virtualių IT resursų esant paklausai (angl. on-demand), kurie yra ne jų įmonės viduje, kuriuo taip pat naudojasi ir kitos įmonės, kuria paprasta naudotis ir kuria galima naudotis tiesiogiai internetu.

Nors tai atspindi bendrą debesų kompiuterijos patirtį, tačiau tikslumo dėlei pasakysime, jog tai apribotas apibrėžimas. Tad:

Debesų kompiuterija yra kompiuterijos tipas, kuriame suteikiamas greitas priėjimas prie lanksčių IT resursų esant paklausai. Šie resursai suteikiami kaip paslauga, naudojantis tam tikru tinklu (dažniausiai, internetu). Debesų kompiuterijos galimybės yra beribės, labai efektyvios, labai pigios, labai patikimos, net ir nesikišant paslaugas perkančiai įmonei. Įmonė, kuri perka debesų kompiuterijos paslaugas, visai neturi būti svarbu, kaip ši technologija veikia, kokie procesai vyksta viduje ar kur serveriai stovi (fizine prasme), nes tai neturi įtakos technologijos veikimui.

Suprantame, kad tai labai ilgas apibrėžimas, tad pateiksime paskutiniąją versiją – trumpiausiąją:

Debesų kompiuterija yra IT resursai, kuriuos lengva pasiekti (angl. access), kuriais paprasta naudoti, kurie labai pigūs, ir kurie tiesiog puikiai veikia.

Tiesą pasakius, jei esate smulkaus verslo savininkas ar planuojate atidaryti savo įmonę, paskutinysis apibrėžimas yra viskas, ką jums reikia žinoti. Jokių techninių detalių, jokio įmantraus žargono!