Verslininkų sėkmės istorijos

Augustino Rakausko verslumo dvasia

Prekybos tinklo "Senukai" savininko Augustino Rakausko gyvenimo filosofija

„Labai noriu, kad mėginantys užsidirbti kitų sąskaita žinotų, jog kiekvienas turime savo gyvenimo kelią su savo sunkumais, klaidomis ir sėkme. Ir vaikščiodami svetimų gyvenimų takais tobulesniais netapsime. Kiekvienas turėsime atrasti savąjį kelią.“

Labai paprasta tiesa – turi surasti savo unikalų kelią. Daugybė pasaulio turtingųjų kaip susitarę kartoja, jog nedera eiti kitų pramintais takais. Jei nori pasiekti iš tiesų daug – turi minti savo kelią, kad ir kaip nežinomybė bei netikrumas jus kankintų.

[post_blocks]

„Vadovais gali būti tik visapusiškai turtingi žmonės, daug duodantys, reikalaujantys, daug gaunantys, daug pakeliantys. Turtas šiuo atveju – energija, kurią sąlygoja instinktus suvaldanti valios stiprybė, teisingas gyvenimo būdas, nukreiptas į tobulėjimą.“

Klysta manantys, jog verslininkai temoka skaičiuoti pinigus. Nenuilstanti energija, žinios, valia, sąžinė, net išmintis – verslininkas privalo turėti visa tai. Diena iš dienos dirbti, griūti, keltis, griūti vėl, keltis vėl. Tik tokiu būdu tampama Verslininku.

„Kol žmogus veikia savo ego ribose, jį varo didžiulė instinktų jėga, nenumaldomas noras save išreikšti. Kviečiu jus išplėst savo galimybių ribas. Realizuokim save vardan grupės. Tai suteiks didesnes galimybes saviraiškai ir mažins egoizmą.“

Egoizmas yra suprantamas ir mums visiems tenka jį sutramdyti pergyvenant. Tuomet skauda, bet ne tai blogiausia. Blogiausia, jog mūsų ego siaurina mūsų matymo lauką, mažina galimybes. Tad jei norime klestėti ir plėstis – pradėkime nuo savo ego mažinimo.

„Bendrijos tvarka grindžiama vienijimosi principu ir joje svarbu visuotinos sąmonės dėsniai. Kiekvienas kovoja ne su aplinka, bet su savimi dėl tos aplinkos ir įsisąmonina, kad kolektyvas jam reikalingas labiau nei jis pats sau.“

Kokia organizacijų prigimtis? Organizacijos ir žmonių grupės atsirado todėl, kad du žmonės dirbdami kartu sukuria didesnę vertę nei kiekvienas dirbdamas atskirai. Dar daugiau žmonių – dar didesnis rezultatas. Tad esame svarbūs vieni kitiems.

„Vadovas analizuoja savo pavaldinių darbą, kartu su jais ieškodamas visiems tinkamų sprendimų, moko juos būti ne tarnautojais, bet šeimininkais, žinodamas, kad kiekviename iš jų snaudžia noras šeimininkaut ir noras būti savo veiksmų šalininku.“

[quote author=“Augustinas Rakauskas“]Kol žmogus veikia savo ego ribose, jį varo didžiulė instinktų jėga, nenumaldomas noras save išreikšti. Kviečiu jus išplėst savo galimybių ribas. Realizuokim save vardan grupės. Tai suteiks didesnes galimybes saviraiškai ir mažins egoizmą.[/quote]

Geras vadovas rūpinasi, jog jo darbuotojai tobulėtų ir sudaro tam tinkamas sąlygas. Kai esi darbuotojas – atsakai už save. Kai tampa vadovu – atsakai už save ir ypač už darbuotojus. Šiuos reikia tinkamai motyvuoti, t.y. suteikti laisvės ir savarankiškumo.

„Pagrindinis firmos darbuotojų atlyginimo kėlimo kriterijus yra darbuotojo pastovus sąmoningumo kilimas, aktyvus dalyvavimas firmos gyvenime. Firma, išsiugdydama sąmoningą darbuotoją, sprendžia ne tik savo, bet ir visų savo darbuotojų problemas.“

Labai dažnai verslas susiduria su entuziastingų ir išties nuoširdžiai svetimu turtu besirūpinančiais darbuotojais. Tai ir vadinama pastoviu sąmoningumo kilimu. Dar neprošal įterpti lojalumo savybę, kuri yra vertinama kiekvieno protingo darbdavio.

„Netinkamas vadovas, kuris vardan savo darbo vietos, atlyginimo ir reikšmingumo „apvaginėja“ savo pavaldinius. Jis „vagia“ didžiausią turtą – žmonių iniciatyvą, nepakantumą blogiems reiškiniams, kompetencijos, kūrybingumo kilimą.“

Nesąžiningi verslininkai ir vadovai tautų nemėgstami ne dėlto, kad pralobo, o dėlto, kad tą padarė tautos sąskaita. Šių nedorėlių dėka visuomenės progresas sustoja, stabilizuojasi. O tai mažina mūsų konkurencinį pranašumą su kitomis tautomis.

[source]Šaltinis: Lietuvos verslininko, vieno didžiausių prekybos tinklų „Senukai“ ir žiniasklaidos įmonės „Žinių radijas“ pagrindinio akcininko Augustino Rakausko knyga „Verslumo dvasia“, kurią galima nemokamai skaityti čia.[/source]

Apie autorių

Lina Milkevičiūtė