Nustatykite konkrečius tikslus kiekvienam dalykui
Nuspręskite, ką norite pasiimti iš kiekvieno dalyko paskaitų. Ar tai dalykas, kurį norite perprasti iki smulkiausių detalių? Ar norėsite, jog šių paskaitų dėstytojas jums išrašytų rekomendaciją? Ar tai paskaitos, kurias privalai lankyti, nors jos domina minimaliai?
Mano tikslai kiekvienam dalykui lėmė tai, kaip dažnai pasirodydavau paskaitose, kuriose vietose jų metu sėdėdavau, kaip aktyviai įsitraukdavau į diskusijas ir kokio artimumo santykius su dėstytojais užmegzdavau.
[post_blocks]Kai kurios paskaitos mane taip domino, kad norėjau pasiimti iš jų viską. Kitose man užtekdavo aukšto ar vidutinio balo. Dar kitos paskaitos mane domindavo tuo, jog jas vesdavo užsienio lektoriai, o šių dėstytojų rekomendacijos yra labiau vertinamos darbdavių nei vietinių dėstytojų.
Mano mama yra vieno koledžo matematikos profesorė. Namuose ji sakydavo, kad daugiau nei pusės studentų, kurie prašė rekomendacijos, ji niekada nepažindavo. Daugelį kartų ji atsisakydavo rašyti rekomendacijos vien todėl, jog neturėdavo ką apie tuos studentus pasakyti.
Kita vertus, ji visuomet parašydavo teigiamas rekomendacijas tiems studentams, kuriuos žinojo ir kurie buvo aktyvūs paskaitų metu. Dauguma mokytojų nori jums padėti, bet turite parodyti jiems savo stiprybes. Net jei ir neturite aukščiausių pažymių, savo aktyvumu, įsitraukimu ir rodoma pagarba dėstytojui galite išsikovoti rekomendaciją.
Tai nėra manipuliavimas dėstytoju jūsų naudai. Rekomendacinio laiško kokybė tolygu tam, kaip stipriai dėstytojas jus gerbia. Nepatekite į tokią situaciją, kai jums žūtbūt reikia rekomendacinio laiško, o dėstytojas jūsų net nežino. Ar, dar blogiau, turi blogą nuomonę apie jus.
Vienas iš mano profesorių susidomėjo mano laiko valdymo filosofija. Mes ilgai diskutavome apie tai, kaip sutaupyti laiko ir dirbti efektyviai. Jis buvo puikus dėstytojas, kurį gerbiau ir vaikščiodavau į jo paskaitas. Kai paprašiau jo rekomendacijos, buvau nustebintas („geriausias studentas iš visų, kuriuos sutikau per savo mokymo karjerą“ ir pan.).
Kartais pasieksite savo tikslus, kartais ne. Net jei atiduosite visas jėgas, tikslo galite nepasiekti. Galite susidurti su nesąžiningais, tingiais, nekompetetingais ir šališkais dėstytojais. Mano žmona susidūrė su profesoriumi, kuris moterims niekuomet neskirdavo aukštesnio balo už 9. Jis sakydavo: „Jei esate vyras, turite dirbti sunkiai šiose paskaitose. Jeigu esate moteris, galite ir visai nedirbti.“ Privalote pasirinkti, į kuriuos mūšius stosite. Aiškių tikslų turėjimas padeda suprasti, kurie verti kovos, o kuriuos geriau ignoruoti.
[quote]Jums nereikia skirti vienodą kiekį pastangų kiekvienam dalykui. Skirkite papildomai laiko dalykams, kurie jums svarbūs. Nebijokite skirti mažiau laiko tiems dalykams, kurie jums yra žemesnio prioriteto ir nesusiję su jūsų tikslais. Energijos kiekis yra ribotas, tad būtina ją skirstyti.[/quote]Skirstykite darbus be gailesčio
Jums nereikia skirti vienodą kiekį pastangų kiekvienam dalykui. Skirkite papildomai laiko dalykams, kurie jums svarbūs. Nebijokite skirti mažiau laiko tiems dalykams, kurie jums yra žemesnio prioriteto ir nesusiję su jūsų tikslais. Energijos kiekis yra ribotas, tad būtina ją skirstyti.
Kiekvieno studento dienotvarkėje atrasite kritiškai svarbių paskaitų, tuo tarpu kitos – nevertos jūsų laiko. Per savo studijavimo metus, aš vidutiniškai praleisdavau 40 proc. paskaitų. Kai kurias paskaitas lankyti buvo būtina, tačiau ne visos. Pasiimdavau užrašus iš kitų studentų arba paskaitydavau metodinę medžiagą – to pilnai pakakdavo.
Skirstymo techniką taikiau ne tik paskaitoms, bet ir atsiskaitomiems darbams. Jeigu tam tikras testas sudarydavo vos 10 proc. bendro balo, tai tam testui skirdavau daug mažiau laiko. Šią techniką taikyti buvo verta. Žiūrėdamas atgal gailiuosi, jog skirstymo/rūšiavimo techniką taikydavau tik šiems dviems dalykams.
Kai kurie dėstytojai nebus patenkinti jūsų strategija, nes kiekvienas dėstytojas sakys, jog jo paskaita yra svarbi(ausia). Jūs turi rūpėti jūsų, o ne dėstytojų akademinė patirtis. Nemanykite, kad privalote atlikti kiekvieną užduotį. Turite savo buvimo universitete/kolegijoje priežastis. Žinoma, apsvarstykite savo sprendimo pasekmes.
Kita laiko taupymo technika vadinama „laiko mušimu“ (angl. timeboxing). Nuspręsdavau kiek laiko kuriai užduočiai skirsiu, ir tuomet padarysiu viską, ką įmanoma per nutartą laiką. Tarkim, turiu parašyti dešimties puslapių apimties darbą Europos istorijos tema ir paskiriu tam aštuonias valandas. Kas vyksta toliau?
Turėdamas tik aštuonias valandas, į jas turiu sutalpinti visas užduotis: informacijos rinkimą, planavimą, šaltinių paiešką, rašymą, redagavimą ir visą kitą. Taip išvengiama nereikalingų užduočių, kurios tik „suvalgo“ daug laiko, t.y. „paralyžiaus per analizę“. Susikoncentruojama ties tuo, kas svarbu ir nekreipiama dėmesio į tai, kas nesvarbu.
Šis metodas leido man subalansuoti paskaitas ir dalykus. Jeigu mano bendraklasiai kiekvienam iš trijų užduočių skirdavo po 10 valandų, aš užduočiai A skirdavau 20 valandų, užduočiai B – 8 valandas, o užduočiai C (kuri turėjo vos 10 proc. įtakos bendram balui) – vos 2 valandas. Beje, skirdamas vos 2 valandas C užduočiai ir pasinaudodamas „laiko mušimo“ strategija, šią užduotį taip pat atlikdavau labai gerai.
Kiekvieną dieną pradėkite kuo anksčiau
Savo tinklaraštyje esu ne kartą rašęs apie kėlimosi anksti ryte naudą. Nesikeldavau 5 valandą ryte, kai lankiau kolegiją, tačiau visuomet atsikeldavau 6-7 valandą. Supratau, jog kėlimasis anksti ryte kiekvieną dieną leidžia man daugiau nuveikti per dieną. Kiekvieną dieną pradėdavau 25-ias minutes trunkančiu bėgiojimu, po kurio sekė dušas bei pusryčiai. Ši paprasta rytinė tradicija suteikdavo man budrumo ir energijos.
Meluočiau sakydamas, kad kėliausi anksti, nes to norėjau. Tai buvo kėlimasis iš būtinybės. Turėdavau daugybę rytinių paskaitų, įskaitant 7 valandą 30 minučių (vieną semestrą). Tačiau džiaugiuosi, kad turėjau tas rytines paskaitas. Kitu atveju būčiau miegojęs daugiau nei reikėtų. Net jei negalite pakęsti rytinių paskaitų, pastebėsite, kad tuo metu esate daug produktyvesnis negu bet kuriuo kitus dienos metus.
