Du universitetinius diplomus gavau per tris semestrus. Daugybė žmonių mano tinklaraštyje klausinėjo kaip aš to pasiekiau. Ypač daug klausimų atsiuntė studentai. Pamaniau, jog pateiksiu aštuonis patarimus, kaip padidinti produktyvumą ką tik prasidėjusiems mokslo metams.
Geriausia tai, jog šiais patarimais gali pasinaudoti visi. Dauguma sako, jog per tuos tris semestrus tikriausiai save išvarginau ir visiškai neturėjau laisvalaikio. Netiesa! Mano sėkmės paslaptis – mano požiūris. Taip, kartais tekdavo atsisakyti komforto, tačiau ilgainiui tai tapo maloniu įpročiu.
[post_blocks]Paklauskite savęs: „Kodėl aš studijuoju?“
Daugelis studentų neturi aiškaus supratimo, kodėl jie lanko universitetą arba kolegiją. Jie tiesiog nežino ką dar galėtų veikti. Jie perėmė savo šeimos bei bendraamžių tikslus, kurie jų asmenybei visai netinka. Lygiai tokiu pat būdu ir aš pradėjau lankyti kolegiją. Pripažinkite, jei jūs nežinote, kodėl nusprendėte studijuoti. Taip nutinka daugeliui.
Prieš gaudamas du bakalaurinius diplomus per 1,5 metus, jau buvau anksčiau lankęs kolegiją. Tačiau nežinojau, kodėl tą darau. Vidurinėje mokykloje buvau klasės pirmūnas, matematikos klubo prezidentas, sporto komandos kapitonas. Pagreitis nešė mane į priekį taip greitai, kad nespėjau savęs paklausti, ar tikrai noriu studijuoti.
Tuo metu studijos atrodė nebloga idėja, tačiau kažkur giliai jaučiau, jog tai ne man. To pasekoje, aš nelankiau paskaitų – nejaučiau entuziazmo. Daugiausia „šviečiausi“ vakarėlių metu. Galiausiai, keletui kolegijos administratorių ėmiau įkyrėti ir netrukus buvau „ištremtas“ iš koledžo.
Ši patirtis manęs vos nesužlugdė. Šešis mėnesius depresiją malšinau žaisdamas kompiuterinius žaidimus. Galiausiai atsitiesiau, įsidarbinau mažmeninės prekybos tinkle ir skyriau laiko „savęs paieškoms“. Tuo metu susidomėjau asmenine saviugda, ir tas laikas man stipriai atsipirko.
Dar po metų jau buvau pasiruošęs grįžti į kolegiją ir pradėjau kaip fuksas. Tačiau šį kartą jau žinojau, kodėl esu čia. Norėjau tapti programuotoju, t.y. gauti kompiuterių mokslo laipsnį. Tačiau tai buvo daugiau nei vien tik laipsnis. Žinojau, kad iš šių studijų galiu pasiimti daug daugiau.
Jūsų studijų tikslai bus kitokie nei maniškiai. Kokie jie? Kodėl jūs studijuojate? Jeigu nežinote ko norite – turiu omenyje, giliai širdyje nežinote ko norite – tuomet neturėsite atramos taško būsimoms studijoms. Kokių potyrių norite patirti studijuodami? Ką ketinate čia išmokti? Ką norite suprasti?
[quote]Prieš gaudamas du bakalaurinius diplomus per 1,5 metus, jau buvau anksčiau lankęs kolegiją. Tačiau nežinojau, kodėl tą darau. Vidurinėje mokykloje buvau klasės pirmūnas, matematikos klubo prezidentas, sporto komandos kapitonas. Pagreitis nešė mane į priekį taip greitai, kad nespėjau savęs paklausti, ar tikrai noriu studijuoti.[/quote]Nusakykite idealų mokymosi vaizdą
Kai išsiaiškinate, kodėl norite studijuoti, pabandykite įsivaizduoti galutinį studijų rezultatą. Leiskite mintims pačioms „išplaukti“ į paviršių. Prisėskite, pasiimkite popieriaus lapelį ir pasirašykite idealų mokymosi vaizdą. Aprašykite norimą gauti patirtį kuo detaliau.
Prieš grįžtant į kolegiją, daugybę valandų praleidau vizualizuodamas patirtį, kurią norėčiau turėti. Įsivaizdavau save sprendžiant sudėtingus iššūkius, susipažįstant su kitais. Įsivaizdavau viską – akademinę aplinką, po pamokinę veiklą, socializacijos procesą, būsimas linksmybes.
Tai buvo labai svarbus žingsnis. Tuo metu nesupratau, kaip tai gali man padėti, tačiau jau „programavau“ save sėkmei. Vos tik susidurdavau su kliūtimis, mano idealus mokymosi vaizdas buvo toks įtaigus, jog visuomet rasdavau išeitį. Tapau savo gyvenimo kūrėjas, o ne jo auka. Vizualizacijos procesas leidžia padaryti klaidas „už ateitį“ ir taip jų išvengti. Jei neturėsite aiškaus vaizdo, jūsų ateitis taip pat bus neaiški bei miglota.
Realus gyvenimas klostytis kitaip nei įsivaizdavote. Vizualizacijos tikslas nėra prognozuoti ateitį ar apriboti sprendimų laisvę. Jos tikslas yra suteikti jums daugiau aiškumo, kurios dėka galite priimti geresnius sprendimus dabar. Idealus mokymosi vaizdas prilygsta žemėlapiui, be kurio galima lengvai pasiklysti.
Lankykitės bent jau vienoje papildomoje paskaitoje
Studentams yra įteigiama, jog vidutinis semestrų skaičius pakankamai užtikrina veiklumą. Nesutinku su tuo. Pilnu etatu dirbančiam žmogui galbūt ir užtenka turimų paskaitų, tačiau dauguma studentų turi žiemos, pavasario, vasaros atostogas. Jei norite, kad laikas universitete/kolegijoje būtų prasmingas, pasirinkite daugiau paskaitų. Jums nebūtina judėti sraigės greičiu vien todėl, kad tokiu greičiu juda kiti.
Jūs galite sakyti, jog vidutinis semestrų skaičius yra užtektinai todėl, kad be paskaitų lankymo daug valandų atiduodate namų darbams bei po pamokinei veiklai. Tačiau papildomos valandos atsiranda tuomet, kai dirbate labai neefektyviai (deja, taip dirba dauguma žmonių). Vėliau pateiksiu keletą laiko taupymo patarimų, kurie buvo esminiai man gaunant du bakalaurinius laipsnius per tris semestrus.
Jeigu manote, kad jums pilnai užteks 15 paskaitų, lankykitės 18-oje ar 21-oje paskaitoje. Stumtelėkite save – blogiau nebus. Kaip dėl formalumų ir kitų būtinų sąlygų? Dažniausiai aš jas ignoruodavau. Neleiskite, kad beprasmė biurokratija atimtų daug jūsų laiko. Visuomet yra būdas ją apeiti. Užuot valandų valandas laukiant reikiamo parašo, galite nuoširdžiai nusišypsoti, pasakyti komplimentą ir parašą gauti per 5 minutes.
Priverstinio efektyvumo dėsnis teigia, jog jei turite nudirbti darbų, tuomet rasite būdų kaip juos nudirbti per trumpesnį laiko tarpą. Tad, jei nemesite sau iššūkio, papildomas laikas praslys jums pro pirštus. Didžiausia įtemptos dienotvarkės nauda nėra ta, jog baigsite studijas anksčiau. Didžiausia nauda – turtingesnė patirtis. Penkios paskaitos vietoj keturių reiškia daugiau mokymosi, daugiau pasiekimų, daugiau pažinčių.
