Mokslininkai rado socialinio dykinėjimo faktų įvairiose tautose ir kraštuose, ypač – vertindami žemės ūkio gamybos rezultatus buvusiose komunistinėse šalyse. Komunizmo metais Rusijoje kolūkiečiai vieną dieną dirbdavo viename lauke, kitą – kitame ir buvo mažai atsakingi už konkretų darbą.
Po vienos analizės paaiškėjo, kad maži kolūkiečių turimi asmeniniai sklypai tesudarė vieną procentą visos dirbamos žemės, tačiau iš jų buvo gaunama 27 procentai viso sovietų žemės ūkio derliaus. Akivaizdu – dirbant prie asmeninio sklypo, asmeninis įvertinimas yra aiškiau matomas.
[quote]
Socialinis palengvinimas ar socialinis dykinėjimas?
Kai žmonių neįmanoma įvertinti arba jie neprivalo atsiskaityti, dykinėjimo tikimybė didėja. Plaukimo varžybose įvertinamas kiekvieno plaukiko gebėjimas nugalėti. Virvės traukimo varžybose nė vienas komandos narys nėra atsakingas asmeniškai, tad atsipalaiduoti arba dykinėti gali kas nori.[/quote]
O kaipgi kolektyvistinės kultūros, nesuvaržytos komunistinio režimo? Šiose šalyse socialinis dykinėjimas taip pat buvo akivaizdus. Tyrimai Azijoje patvirtino, kad kolektyvistinėse kultūrose socialinio dykinėjimo mažiau nei individualistinėse – dėl didelio lojalumo darbo grupėms.
Šiaurės Amerikoje darbininkai, nemokantys profsąjungos ar profesinių asociacijų nario mokesčio arba savanoriškai nedirbantys šioms organizacijoms, vis tiek yra patenkinti iš šių organizacijų gaunama nauda. Kaip ir visuomeninės televizijos žiūrovai, neaukojantys pinigų savo žiūrimai stočiai per aukų rinkimo kampaniją.
Čia galima įžvelgti dar vieną socialinio dykinėjimo priežastį. Kai atpildas paskirstomas po lygiai, neatsižvelgiant į asmeninį indėlį, didžiausią naudą gauna grupės tranas. Tad tranams palankios situacijos, vieno politinio lyderio žodžiais tariant, gali tapti „rojumi parazitams“.
Ar galima išvengti socialinio dykinėjimo?
Tačiau, be abejonės, kolektyvinis darbas ne visada skatina atsipalaiduoti. Kartais tikslas būna toks patrauklus, o kiekvieno maksimalios pastangos tokios svarbios, kad komandos dvasia padeda išlaikyti reikiamą įtampą arba ją suintensyvina. Ar per olimpinę irklavimo regatą aštuonvietės valties irkluotojai stengiasi mažiau nei vienvietės ar dvivietės valties irkluotojai?
[quote]
Grupės nariai gali stengtis labiau, jei siekiama svarbaus tikslo, galimas atlygis reikšmingas ir vyrauja stipri komandos dvasia.[/quote]
Faktai rodo, jog ne. Grupėje dykinėjama mažiau, kai užduotis yra sudėtinga, patraukli arba uždeganti. Atliekant sudėtingas užduotis gali atrodyti, kad pastangos tam būtinos. Kai kitus grupės narius laikome nepatikimais arba nepajėgiais tinkamai prisidėti, dirbame atkakliau.
Papildomas grupės paskatinimas arba reikalavimas siekti tam tikrų standartų taip pat stiprina kolektyvines pastangas. Kai grupės nariai tiki, kad labai stengdamiesi pasieks rezultatų, už kuriuos bus atlyginta, įtemptai dirba visi. Tą patvirtina daugelis tyrimų.
Grupės nariai mažiau dykinėja ir tada, kai jaučiasi esą draugai arba tapatina save su grupe, o ne su pašaliečiais. Jei kursinį darbą atliekate kartu su kolegomis, kuriuos teks dažnai matyti, jausitės labiau suinteresuoti nei tuo atveju, jei su jais niekada nesimatytumėte.
Kai kurios šių išvadų sutampa su kasdienių darbo grupių tyrimų rezultatais. Kai grupėms iškeliami sudėtingi tikslai, kai joms atlyginama už grupės sėkmę ir kai vyrauja įsipareigojimo komandai dvasia, visi dirba įtemptai. Jei grupės mažos ir sukomplektuotos iš vienodos kompetencijos žmonių, jie taip pat gali savo indėlį laikyti svarbiu.
