Pirmasis robotas – vandens laikrodis klepsidra
Senovės graikų mokslininkas Heronas prieš porą tūkstančių metų užbaigė savo darbą, kuriame šlovingai aprašė Antikos mokslo laimėjimus. Be sverto, suktuvo, pleišto, sraigto ir kitų mechanizmų, buvo rašoma ir apie laiko „automatus“.
Manoma, jog šie „automatai“ buvo pagrįsti tokiais pat principais kaip ir šių laikų automatiniai įrenginiai. Vienas populiariausių – senų senovėje Kinijoje ir Indijoje pasirodęs vandens laikrodis, klepsidra. Manoma, kad tai yra pirmasis robotas.
[post_blocks]Tai – vertikalus cilindras, įtaisytas keturkampiame stove. Ant stovo – dvi figūros. Vienoje vaizduojamas verkiantis vaikas, į kurį pripilama vandens. Vaiko ašaros teka į klepsidros stove esantį indą ir pakelia plūdę, kuri sujungta su kita figūra – moterimi, laikančia rodyklę. Moters figūra kyla, rodyklė slenka aukštyn cilindru, kuris ir rodo laiką.
Klepsidra buvo padalyta į 12 „dienos valandų“ ir tiek pat „nakties valandų“. Šis prietaisas taip paplito, kad Europoje buvo naudojamas iki XVIII amžiaus, t.y. beveik 3,5 tūkst. metų. Manoma, kad šis „automatas“ buvo pirmasis kūrinys, pagal savo veikimo modelį panašus į šiuolaikinį robotą.
Elektroninės skaičiavimo mašinos revoliucija
Mokslinė techninė revoliucija prasidėjo tada, kai buvo sukurti automatiniai įrenginiai, pavaduojantys fizinį ar protinį darbą dirbančius žmones. Darbas tapo našesnis, kokybė padidėjo, o pats žmogus daugiau laiko galėjo skirti šeimai ir kūrybinei veiklai. Žinoma, kai kurie neteko savo darbo.
Tai pasidarė realu 1946-iais metais sukūrus elektroninę skaičiavimo mašiną (ESM). „Eniakas” (ENIAC) – taip vadinosi pirmoji ESM – buvo sukurta Pensilvanijos universiteto elektrotechnikos fakultete. „Eniakas” užėmė 200 kvadratinių metrų ir svėrė net 30 tonų.
Sudauginti du devynženklius skaičius nėra taip paprasta ir tai užtruks keletą minučių. Jei mokate skaičiuoti aritmometru, daugyba truks 10-15 sekundžių. „Eniakas” sugebėjo atlikti 200-300 tokių veiksmų per sekundę. Po dešimties metų nauji ESM atlikdavo 100-150 tūkst. tokių operacijų.
Dar geriau – 30 tonų, per visą kambarį įrengtas aparatas, vėliau tapo nedideliu kubu, sveriančiu ne daugiau kaip 30 kilogramų. Šiais laikais „mini” tapo „mikro”, kurių „širdis” yra tokio pat dydžio, kaip adatos galiukas. Juk toks įrenginys gali būti įtaisytas bet kur, pradedant šviesoforu, baigiant vaikišku barškučiu.
[quote]Sudauginti du devynženklius skaičius nėra taip paprasta ir tai užtruks keletą minučių. Jei mokate skaičiuoti aritmometru, daugyba truks 10-15 sekundžių. „Eniakas” sugebėjo atlikti 200-300 tokių veiksmų per sekundę. Po dešimties metų nauji ESM atlikdavo 100-150 tūkst. tokių operacijų.[/quote]Nebūtų tikslinga sakyti, jog šis aparatas tegali skaičiuoti. Tikroji jo funkcija – atlikti veiksmus su informacija, o į tai įeina ir informacijos rūšiavimas (pagal rūšį, vertę, dydį, spalvą, kt.), funkcijų su ta informacija atlikimas, tame tarpe ir minėtas matematinių veiksmų atlikimas.
Ar įmanoma nukopijuoti natūralumą?
Sugniaužkite dešinės rankos kumštį, ištieskite smilių, pajudinkite jį – pamatysime, jog jis sunertas ir trijų lanksčių kauliukų, taigi įmanomos šešios skirtingos pozicijos (1 x 2 x 3 = 6). Nepamirškime, jog viena ranka turi penkis pirštus, tad įmanomos.. 1 307 674 368 000 (1,3 trln.) skirtingos pozicijos (matematika būtų: 1 x 2 x 3 x 4 x 5 …x 15).
Nepamirškite, kad turime ir plaštaką, dilbį, žastą, petį, alkūnę. Nepamirškite, kad turime dar ir kitą ranką. Kojas. Žmogus – stuburinis gyvūnas, tad turime ir stuburą. Nepamirškime veido (vien šypsantis dirba 15 skirtingų raumenų). Lažinkimės. Aš sakau, jog žmogaus skirtingų pozicijų skaičius sudarytas iš.. vienetuko ir 200 nuliukų.
Nors, iš tikrųjų, nežinau. Nežino ir galingiausias pasaulio kompiuteris. Jei bandytumėme sužinoti žmogaus skirtingų pozicijų skaičių, tai minėtas aparatas išsiųstų tokį pranešimą: „Remaining 1 089 458 years 245 days 12 hours 59 minutes” (liet. liko 1 089 458 metai, 245 dienos, 12 valandų ir 59 minutės). Palūkėsim?
Tiek daug skirtingų pozicijos suteikia žmogui natūralumo. Štai Olegas Popovas, žymus Rusijos cirko artistas sugebėdavo pereiti 4-5 metrų ilgio vielą, nenukrisdamas nuo jos. Kuris robotas sugebėtų padaryti kažką panašaus? Iškyla elementarus klausimas – ar įmanoma nukopijuoti natūralumą? Na, kažkas bando. Tačiau žmogus ištreniravęs raumenų judesius gali išsilaikyti net ant įtemptos vielos – gamtos laimėjimai visuomet pranašesni už technologijų.
Pagrindinis skirtumas – gebėjimas mąstyti
Bet veiksmų skaičius daug didesnis, juk prieš tai kalbėjom tik apie momentinę poziciją. Nepamirškime, kad žmogus juda visą laiką ir vis skirtingai. Tad minėtą skaičių su daug nulių, reikėtų padauginti dar iš tiek pat. Bet bet bet. Žmonės skiriasi ne tik išore, savo pozicija ar judėjimu. Žmogus turi vidų, kuriuo mato, girdi, jaučia, užuosta, skanauja. Ir svarbiausia, žmogus mąsto.
Poziciją ir judėjimą nulemia raumuo, o mąstymo atskaitos taškas – nervinė ląstelė. Mūsų smegenyse jų milijardai. Vienas nervas informuoja apie kvapus, kitas perteikia regimąją informaciją, kitas „įsako” kramtyti maistą, dar kitas – palaiko pusiausvyrą ir t.t. Šioje Žemėje gyvena 7 mlrd. žmonių, bet vistiek jie visi unikalūs, tiek išoriškai, tiek iš vidaus. Net jei Žeme vaikščiotų 7 trln. žmonių, vistiek visi jie būtų skirtingi.
[source]Šis straipsnis yra verslo edukacijos portalo „Verslas.in“ nuosavybė, tad kopijuoti ar kitaip panaudoti straipsnyje esančią medžiagą – griežtai draudžiama.[/source]
