Tamsioji algoritmų pusė
Tačiau nejaugi viskas taip gražu ir šviesu? Pagal mūsų iki šiol pateiktą medžiagą galima manyti, jog viskas ko reikia mums – tau surasti patikimus inžinierius, programuotojus ir sukurti tobulą sistemą, kuri ir nudirbs visą darbą.
Deja, algoritmai turi savo tamsiąją pusę. Tobulų algoritmų nėra, o tai reiškia, kad kartais įsivelia klaidos. Sudėtingas algoritmas yra gausybės mažesnių algoritmų visuma, tad dažnai šie algoritmai gali „sukonfliktuoti“ tarpusavyje.
[post_blocks]2008-ųjų finansų krizę pradėjęs „Lehman Brothers“ bankas savo transakcijas taip pat grindė algoritmais. Deja, paskolų (hipotekų) galijimo algoritmas buvo parašytas neteisingai ir to pasekoje prasidėjo iki šiol trunkantis ekonominis sunkmetis.
Per pirmąsias penkias finansų krizės minutės akcijų rinkoje dingo 9 proc. pinigų. Niekas negali pasakyti kaip ir kur. Algoritmas pats negali to įvardyti, kaip ir žmogus, nes juk be jo priežiūros šie algoritmai veikia.
Tai didžiausia algoritmų problema – jį galima parašyti, bet perskaityti labai sunku. Algoritmų pasaulyje, kuris neišvengiamai suklestės per ateinančius dešimtmečius, žmogus negali paaiškinti dėl kokios klaidos nutinka tokie dalykai, kaip finansų krizės.
Bendrovės „Amazon“ sukurtas algoritmas taip pat nėra tobulas, nes jei būtų kitaip, knygos „Musės sukūrimas“ (angl. „The Making of Fly“) kaina nebūtų 23,6 mln. dolerių. Kaina nebuvo pataisyta iki tol, kol apie tai bendrovei nepranešė vienas vartotojas.
Vėlgi, apie klaidą pranešė žmogus – ne sistema, ne kompiuteris, ne algoritmas. Nors klaida buvo ištaisyta (žmogaus įsikišimo dėka), tačiau kaip ji atsirado – neaišku iki šiol.
Algoritmų valdomas pasaulis
Grįžkime prie Volstryto dar kartą. Viena svarbiausių algoritmo sėkmės savybių finansų rinkoje yra jos atlikimo greitis, kuris matuojamas mikrosekundžių tikslumu. Kad suprastume koks tai greitis, turime paminėti, jog pelės klavišo paspaudimas užima 500 tūkst. mikrosekundžių.
Internetas yra tam tikra paskirstymo sistema, kuri kiekviename mieste turi savo centrą, iš kur ir sklinda informacija. Niujorke tas centras yra „Carrier“ viešbutyje. Taigi, investicinės bendrovės įsikūrusios prie pat „Carrier“ savo transakcijas įvykdo keliomis mikrosekundėmis greičiau už bendroves, įsikūrusias toliau (žr. iliustraciją aukščiau kairėje).
[quote]Bendrovės „Amazon“ sukurtas algoritmas taip pat nėra tobulas, nes jei būtų kitaip, knygos „Musės sukūrimas“ (angl. „The Making of Fly“) kaina nebūtų 23,6 mln. dolerių. Kaina nebuvo pataisyta iki tol, kol apie tai bendrovei nepranešė vienas vartotojas.[/quote]Tai reiškia, kad arčiau įsikūrusios bendrovės – „The Carnival“, „Boston Shuffler“, „Twilight“ – turi didžiulį konkurencinį pranašumą prieš toliau įsikūrusias bendroves – „Cherokee Nation“, „Marco Polo“, „Bluegrass“ ir kt.
Optinių kabelių tiesimo bendrovė „Spread Networks“ gavo užsakymą nutiesti kabelį nuo Čikagos iki Niujorko kiek įmanoma tiesesne linija, kad kelionė truktų keliomis milisekundėmis trumpiau, t.y. 13,3 milisekundžių (žr. iliustraciją aukščiau viduryje).
Visai nesvarbu, kad norint įgyvendinti šį tikslą reikėjo dinamitu sprogdinti kalnus, iš naujo suformuoti JAV kraštovaizdį, teršti gamtą ir atlikti daugybę kitų neigiamų dalykų. Dėl ko? Dėl algoritmo. Viskas dėl tų kelių milisekundžių.
Bet juk didžiulių finansų rinkų esti ne tik už Atlanto, bet ir visame pasaulyje. Tad, tarkim, jei norite susilaukti sėkmės Londono finansų centre, privalote turėti kiek įmanoma daugiau serverių aplink šį miestą esančiuose interneto paskirstymo centruose (žr. iliustraciją aukščiau dešinėje).
Jei pažvelgsite įdėmiau, pamatysite, kad šiame pavyzdyje algoritmai taip pat turi įtakos gamtai. Kai kurie taškai išsidėstę vandenynų viduryje.. Nepatikėsite, tačiau ir ten investiciniai bankai stato platformas, kad pagreitintų transakcijų greitį. Keliomis milisekundėmis.
Tad grįžkime prie to paties klausimo, kurį iškėlėme straipsnio pradžioje – ar Argentinos kalnynai tikrai tėra metafora? Mūsų nuomone, ne. Tai realybė. Tai ateitis. Milijardus metų mūsų gamtą formavo pati gamta ir žmogus. Šiais laikais atsirado nauja evoliucijos jėga – algoritmai.
[source]Šaltinis: Vaizdo konferencijų portalo TED įrašas „Kaip algoritmai formuoja mūsų pasaulį?“ (angl. „How algorithms shape our world“) (2011 m. liepos mėn.). Norėdami pamatyti originalų įrašą, spauskite čia.[/source]
