Kadaise Gajus Lalibertė grojo akordionu, vaikščiojo kojokais ir rijo ugnį, o šiandien jis yra vienos didžiausių kultūrinio Kanados eksporto bendrovių „Cirque du Soleil“ vykdomasis direktorius.
Grupės gatvės artistų 1984 metais įkurto cirko pristatymus yra matę 40 mln. žmonių 90 pasaulio miestų.
Mažiau nei per 20 metų „Cirque du Soleil“ ėmė gauti tokias pajamas, kokių pasaulio cirko industrijos lyderiai – „Ringling Bros.“ ir „Barnum & Bailey“ – siekė daugiau kaip šimtą metų.
[post_blocks]„Cirque du Soleil“ plėtra nepatrauklioje rinkoje
Toks spartus augimas stebina ir tuo, kad pasiektas ne patrauklioje, o veikiau saulėlydį išgyvenančioje industrijoje, tradicinės strateginės analizės požiūriu – riboto augimo potencialo srityje.
Šioje srityje buvo itin stipriai juntama garsių atlikėjų, kaip paslaugos teikėjų, įtaka, pirkėjų įtaka taip pat buvo ne ką silpnesnė.
Tai buvo laikas, kai vis didesnį konkurencijos šešėlį metė ir alternatyvios pramogų formos – nuo įvairiausių miesto renginių iki sporto varžybų, pramogų namuose, kai vaikai mieliau rinkdavosi žaidimų kompiuterį „PlayStation“ nei norėdavo apsilankyti keliaujančio cirko spektaklyje.
Dėl šių ir kitų priežasčių cirko industrijai teko susitaikyti su vis mažėjančia žiūrovų auditorija, drauge ir su menkstančiomis pajamomis bei pelnu. Be to, gyvūnų teisių sergėtojai, pasisakantys prieš gyvūnų išnaudojimą cirke, susilaukdavo vis didesnės visuomenės paramos.
„Ringling Bros.“ ir „Barnum and Bailey“ diktavo cirko madą, kuria sekė ir smulkesni konkuruojantys cirkai, rengiantys kuklesnius pasirodymus. Taigi konkuravimo filosofija pagrįstos strategijos požiūriu, cirko industrija buvo visiškai nepatraukli.
Viena „Cirque du Soleil“ pasisekimo ypatybė buvo ta, kad šis cirkas neatėmė iš kitų, istoriškai į vaikus nukreiptų cirkų, ir taip negausios žiūrovų auditorijos. „Cirque du Soleil“ nekonkuravo su „Ringling Bros.“ ir „Barnum and Bailey“. Užuot konkuravę, jie padarė konkurenciją nereikšmingą.
Jie kreipėsi į visiškai kitą klientų grupę – suaugusiuosius ir verslo klientus, pasirengusius mokėti keletą kartų daugiau už iki šiol nematytą renginį. Ne veltui vienas iš pirmųjų jų pastatymų buvo pavadintas „Mes ir vėl išrandame cirką“.
[quote align=“right“]“Cirque du Soleil“ lydėjo sėkmė, nes jie suprato, kad siekdamos laimėti ateityje bendrovės turi liautis konkuravusios. Vienintelis būdas laimėti konkurencinę kovą – nustoti galynėtis.[/quote]Raudonieji ir žydrieji vandenynai
„Cirque du Soleil“ lydėjo sėkmė, nes jie suprato, kad siekdamos laimėti ateityje bendrovės turi liautis konkuravusios. Vienintelis būdas laimėti konkurencinę kovą – nustoti galynėtis.
Kad suvoktumėte, ko pasiekė „Cirque du Soleil“, įsivaizduokite rinkos pasaulį, sudarytą iš dviejų rūšių vandenynų: raudonųjų ir žydrųjų.
Raudonieji vandenynai – tai visos šiandien egzistuojančios industrijos. Jie – žinoma rinkos erdvė. Žydrieji vandenynai simbolizuoja šiandien dar neegzistuojančias verslo sritis. Jie – nežinoma rinkos erdvė.
Raudonuosiuose vandenynuose verslo sričių ribos apibrėžtos ir visiems priimtinos, konkurencijos žaidimo taisyklės – aiškios. Siekdamos atsirėžti kuo didesnę egzistuojančios paklausos dalį bendrovės bando pranokti savo varžovus.
Rinkos erdvei pamažu užpildant, pelno ir augimo galimybės senka. Gaminiai tampa plataus vartojimo prekėmis, o nuožmi konkurencija nudažo raudonąjį vandenyną krauju.
