Žinių bagažas

etiką galima įvardyti kaip moralės principų visumą, valdančią asmens ar grupės veiksmus. Verslo etika susijusi su tiesa ir teisingumu, ją sudaro įvairūs visuomenės lūkesčiai, pvz., garbinga konkurencija, socialinė atsakomybė ir kolektyvo elgesys.

tai yra asmuo, kuris profesionaliai vykdo finansinius sandorius. Verslininkystės problema yra tai, kad ji nėra disciplina įprasta akademine prasme. Tačiau kai kurios su verslininkyste susietos disciplinos padarė pažangą: tai apskaita, finansavimas, rinkodara, platinimas ir kt.

organizacijos pozicija konkrečiu klausimu arba konkrečioje srityje. Organizacija paprastai naudoja daugybę taktinių veiklos krypčių, kurios vėliau yra išskaidomos į smulkesnius taktinius sprendimus arba gaires.

angliško žodžio “industry“ (liet. “pramonės šaka“) vartojimo kontekstas, palyginti su jo pradine gamybos prasme, labai išsiplėtė, ir dabar vadybos moksle šis terminas apima bet kokios kategorijos organizaciją, kuri gamina prekes arba paslaugas.

daugelis kompanijų naudoja kokias nors sistemas, skirtas vertinti įvairių kompanijos padalinių veiklos efektyvumą, leidžiančias įvertinti verslo vienetų, departamentų, vadovų ir darbo grupių veiklos efektyvumą.

iš verslo atstovų dažnai išgirstame skundų dėl to, kad lengva kažką pasakyti, bet nelengva padaryti. Tikslai ir veiksmų planai yra dažnai formuojami teisinga dvasia, tačiau po to kažkaip užgęsta ir nėra įvykdomi. Problema tam tikro dydžio kompanijoje yra tai, kaip kontroliuoti viską, kas vyksta organizacijoje. Ją spręsti padeda vadybos sistemos.

juos mes naudojame tam, kad galėtume nustatyti, ką reikia pasiekti per konkretų laikotarpį. Tyrėjų ir verslo lyderių patogumui įvairių rūšių tikslai yra diferencijuojami. Tikslai gali būti strateginiai, taktiniai, pagrindiniai, šalutiniai, gamybos našumo ir t.t.

jo idėja yra žymiai svarbesnė šiais laikais, kai verslo ir komercijos sėkmė yra susiejama su žiniomis grindžiama ekonomika. Čia vertės kūrimas vis labiau priklauso nuo idėjų, kūrybingumo ir inovacijų. Teisingas procesas iš esmės daro įtaką žmonių veiklos ir elgesio būdui ir yra fundamentalus išlaikant aukštą standartą.

pagal teorijas, kurias dvidešimtojo amžiaus pradžioje plėtojo Frederikas W. Teiloras (Frederick Winslow Taylor) ir kurios buvo sugrupuotos su mokslinio valdymo koncepcija, dirbantis žmogus buvo traktuojamas kaip mechanizmas, motyvuojamas tik piniginiu atlyginimu, nors tai nėra visiškai teisinga.

praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje buvo aktyviai domimasi Japonijos gamybos filosofija. Laipsniškai ėmė aiškėti, kad viena iš Japonijos sėkmės priežasčių buvo vadinamoji taupi gamyba.

termino sukūrimo garbė priskirtina “Motorola“ kompanijos inžinieriui Bilui Smitui (Bill Smith), kai šešių sigma sąvoka tapo kokybės kontrolės ir sąnaudų mažinimo metodologijos pagrindu. Metodas yra statistinės metodologijos pritaikymas verslo procesams, siekiant pagerinti efektyvumą (t.y. vertę ir produktyvumą), tokiu būdu padidinant pelningumą.

plačiai žinoma motyvacijos teorija, sulaukianti vis didesnio populiarumo tarp įmonių ir kitų organizacijų. Ši teorija yra darbų, kuriuos aštuntojo dešimtmečio viduryje pradėjo psichologijos profesorius Kenas Smitas.

ilgą laiką prieš suformuojant subalansuotų veiklos rodiklių koncepciją buvo nagrinėjami tokie parametrai kaip klientų, bendradarbių pasitenkinimas, procesų įdiegimo laikai ir kiti nefinansiniai rodikliai.

remiant Jungtinėms Tautoms, buvo surengta keletas suvažiavimų subalansuotos plėtros klausimais, o daugelis stambių kompanijų turi specialius padalinius šiems klausimams spręsti. Daugelis organizacijų netgi pradėjo leisti subalansuotos plėtros ataskaitas, nušviečiančias jų atliktą darbą šioje srityje.

strateginiame lygyje žinoti yra maža. Iš tikrųjų per geras turinio žinojimas gali tapti kliūtimi strateginiam mąstymui, kuris yra pagrįstas veikiau procesu nei turiniu. Vadovaujant veiklai reikia analizuoti, o strateginis vadovavimas dargi reikalauja sugebėjimo pasiekti sintezę.