Žinių bagažas

racionalus išteklių naudojimas yra viena iš dviejų pagrindinių verslininkystės sričių. Laikotarpiu, kuris sudarė du trečdalius praėjusio amžiaus, kai prekių paklausa apskritai viršijo pasiūlą, stipresnė įmonė buvo ta, kuri pasižymėdavo efektyvesniu išteklių panaudojimu.

daugelis mano, kad tai yra efektyvus būdas sukoncentruoti visą energiją pagrindinei veiklai, perduodant kam nors kitam vykdyti nesvarbias funkcijas, kurios nėra tiesiogiai susijusios su pagrindine veikla. Ši koncepcija yra taip pat vadinama analize “daryti pačiam ar pirkti“. Iš tiesų, tai yra truputį platesnė tema, kurios neapibūdinsi vienu sakiniu.

sąvoka apibrėžiame viską, kas yra už verslo ribų, kas gali daryti įtaką organizacijos išgyvenimui ar sėkmei. Išorinės aplinkos sąvoką gali sudaryti bet kas, nuo globalių makrotendencijų iki naujų rinkos dalyvių pasirodymo. Mūsų konkurentai yra dalis veiklos sektoriaus, kuris pats yra išorinės aplinkos dalis.

tai ekonomis įsipareigojimas dabar, tikintis iš jo gauti pajamų ateityje. Investicijos terminas yra tradiciškai siejamas su pirkimu materialių objektų, kurie gali ilgą laiką generuoti vertę, todėl balanso ataskaitoje gali būti apskaitomi kaip turtas.

materialinių ir nematerialinių vertybių faktinis sutikrinimas su apskaitos duomenimis arba tokių vertybių sąrašo sudarymas. Inventorizacija atliekama siekiant užtikrinti turto saugumą ir jo naudojimo efektyvumą.

pagrindinė sąvokos idėja yra tai, kad organizacijoje esama vertybių, kurios negalima išreikšti naudojantis tradicine metrika. Tokios vertybės kolektyviai buvo vadinamos “intelektualiuoju kapitalu“, ir jos kartu su organizacijos balansine verte sudarė jos bendrąją vertę.

visos be išimties bendrovės susiduria su didžiule dilema. Jeigu jos nekuria inovacijų, anksčiau ar vėliau jos bankrutuos. Tačiau jeigu jos kuria inovacijas – o jos nėra sėkmingos – jos vistiek bankrutuos.