Žinių, proceso ir technologijos derinys
Žinių vadyba yra mišri disciplina: nei menas, nei mokslas. Funkciškai ji gali apimti mokymosi ir organizacijos plėtros sritis, žmonių išteklius ir IT.
Šis dalinis sutapimas dažnai vaizduojamas kaip trys apskritimai, kurių susikirtimo sritis ir yra žinių vadyba (žr. iliustraciją žemiau).
Šis modelis atspindi veiksmingumo esmę. Sėkmingos žinių vadybos elementai yra išvardyti toliau:
[post_blocks]- Bendra, patikima technologijos infrastruktūra, palengvinant dalijimąsi;
- Žmonių, kurie žino, suvedimas ir klausinėjimo, klausymosi bei dalijimosi metodai ir įgūdžiai;
- Kai kurie dalijimąsi, pripažinimą, atranką palengvinantys procesai.
Mes per dažnai imamės vien pokyčių programos ir energiją neproporcingai sutelkiame į vieną ar du apskritimus. Jei visą dėmesį skiriame žmonėms ir technologijai, bet nepaisome proceso aptarimo, – rizikuojame automatizuoti praeitį.
Technologija ir procesas yra veiksmingi partneriai, bet ignoruojant žmones kyla didelė rizika, kad visos pastangos daryti pakeitimus sukels pasipriešinimą.
Be to, atsižvelgiant į žmonių faktorių ir procesą, bet nepaisydami technologijos, neišnaudotume IT teikiamų galimybių padaryti išreikštas žinias plačiai prieinamas.
Naudojantis keliomis informacijos priemonėmis bei grupių bendravimu per televiziją, būtų galima plačiau paskleisti neišreikštas žinias.
Žinių vadybos veikla
Egzistuoja didelė žinių vadybos produktų ir technikų rinka. Jūsų dokumentų dėklas ir elektroninio pašto dėžutė greičiausiai pilna skrajučių ir reklamų apie jas. Programinės įrangos firmos siūlo įsigyti pačias naujausias bendradarbiavimo ir paieškos priemones, konsultavimo įmonės – mokymosi procesus, o žurnalistai – įmonių istorijos fiksavimo paslaugas.
Nors visas šias sudedamąsias dalis galima gauti atskirai, manome, kad didžiausia vertė sukuriama, kai šie dėlionės gabaliukai sudedami kartu ir vienas kitą papildo. Jei žinote, kokį paveikslą reikia sudėti, lengviau pastebėsite spragas. Žinias galima sukurti, surasti, užfiksuoti, jomis galima dalytis, jas galima atrinkti, pripažinti, pasisavinti, perdirbti ir taikyti (žr. iliustraciją žemiau).
[quote align=“right“]Egzistuoja didelė žinių vadybos produktų ir technikų rinka. Jūsų dokumentų dėklas ir elektroninio pašto dėžutė greičiausiai pilna skrajučių ir reklamų apie jas. Programinės įrangos firmos siūlo įsigyti pačias naujausias bendradarbiavimo ir paieškos priemones, konsultavimo įmonės – mokymosi procesus, o žurnalistai – įmonių istorijos fiksavimo paslaugas.[/quote]Pirmas žinių vadybos žingsnis versle – taikyti mokymosi procesą apmąstant, kas įvyko, ir įsiminti išmoktas pamokas. Nors ir būtina fiksuoti žinias, gali pasidaryti sunku orientuotis milžiniškoje duomenų jūroje. Patyrėme, kad daug naudingiau atrinkti pagrindinius pamokų akcentus ir juos įtvirtinti kaip koncentruotą „žinių fondą“.
Vis dėlto nėra garantijos, kad žmonės iš tikrųjų juo naudosis, nebent būtų koks nors metodas įtraukti tuos pagrindinius mokymosi akcentus į personalo mokomąją medžiagą ir įprastus, taikomus verslo procesus.
Tuomet žinios taikomos iš tiesų ir daro įtaką pokyčiams. Pasakysim atvirai – jei niekas nesikeis, vargu ar žinių vadyba padidins jūsų pelną.
Ar „žinių vadyba“ yra tiksliausia sąvoka?
Nors terminas „žinių vadyba“ yra šioks toks oksimoronas, dažniausiai jis vartojamas savo darbo sričiai apibūdinti. Kai kurie žmonės dėl šio termino galėtų ginčytis ir kažkodėl jaučia grėsmę, esą mes kėsinamės kontroliuoti jų žinias.
Galima būtų vartoti terminus „atlikimas mokantis“, „organizacijų mokymasis“, „bendras mokymasis“, „dalijimasis žiniomis“ ar tiesiog „sumanesnis darbas“. Verta iš anksto numatyti tinkamiausią terminą kartu su savo organizacijos žmonėmis. Netinkami žodžiai gali trukdyti.
