Technologijos verslui

Vieno internauto mintys

"Wikipedia", "Google", "Facebook" ir jų nauda verslui

Senoji verslininkų karta nesupranta interneto. Lietuviškų startup’ų kūrėjai ieško į internetą orientuotų žmonių ir jų neranda. Sėkmingai į internetinius projektus investuojantys žmonės į internetą žiūri tik kaip į investavimo galimybę.

Tačiau su internetu užaugusiam ir tamsiausiuose jo užkampiuose pabuvojusiam man internetas yra gyvenimo dalis, o dažnai ir pats gyvenimas.

Ne tik rasti informacijai, kaip sakiau mamai prašydamas, kad įsivestume internetą. Ne tik bendravimui, kuriuo pasiteisindavau, kai vydavo laukan bendrauti su draugais.

[post_blocks]

Šiame straipsnyje papasakosiu apie kelis visiems žinomus internetinius projektus – ką jei reiškia man, XXI amžiaus vaikiui, internetui skiriančiam daugiau laiko negu miegui. Juk jūsų, verslininkai, reklama kuo toliau tuo labiau bus taikoma man.

Interneto enciklopedija “Wikipedia”

Paprasčiausias ir tuo pačiu žaviausias projektas internete – „Wikipedia“, kuris tiesiogiai deklaruoja paprastos enciklopedijos analogiją. Tačiau ji neturi informaciją filtruojančio redaktoriaus – pildyti bei redaguoti gali bet kuris interneto vartotojas.

Lyginant su paprastomis enciklopedijomis tai atrodo gana radikalu. Tradiciškai leidžiamų enciklopedijų prestižas priklauso būtent nuo redakcijos darbo. Tuo tarpu čia redakcijos visai atsisakoma paliekant turinį formuoti skaitytojams, kurių negalima kontroliuoti.

Tai daroma dėl milžiniško informacijos kiekio, kurį generuoja šimtamilijoninė interneto auditorija. Net nedidelė tokios auditorijos dalis yra sunkiai prižiūrima, todėl vietoj to nekomercinis “Wikimedia” fondas pasirinko platinti savo prekės ženklą.

Kartu naudojami techniniai metodai sukauptai informacijai apsaugoti nuo sunaikinimo bei ypač greitam jos atstatymui. “Wikipedia” dabar yra tarsi mitologinė devyngalvė hidra su ataugančiomis galvomis.

Mano dėstytojai nuolat keikia wikipedinę informaciją ir ragina studentus naudotis „patikimais“ šaltiniais, tačiau šiame tinkle esančią informaciją aš “virškinu” daug lengviau, nei jų parašytus vadovėlius. Kuo tai galėtų padėti jūsų verslui? „Wiki“ sukūrė bendruomenišką informacijos kaupimo modelį ir tam skirtas technines galimybes.

[quote]Kartu naudojami techniniai metodai sukauptai informacijai apsaugoti nuo sunaikinimo bei ypač greitam jos atstatymui. “Wikipedia” dabar yra tarsi mitologinė devyngalvė hidra su ataugančiomis galvomis. Mano dėstytojai nuolat keikia wikipedinę informaciją ir ragina studentus naudotis „patikimais“ šaltiniais, tačiau šiame tinkle esančią informaciją aš “virškinu” daug lengviau nei vadovėlius.[/quote]

Įsivaizduokite visus savo kompanijos darbuotojus pildančius ataskaitas, kurios yra tarpusavyje susijusios. Naudojantis „wiki“, bus lengva didinti kolektyvo suvokimą apie jūsų veiklą. Taip pat gerinti darbuotojų savijautą, o tai leis sukurti patikimesnę organizaciją.

Kad paskatinčiau pirmąjį žingsnį, pateiksiu keletą nuorodų. Visų pirma, “Wikipedia” varikliuko internetinis puslapis (nuoroda). Taip pat esti nebloga alternatyva, kurioje galite lengvai susipažinti su asmeninio mažo kolektyvo “wikizacija” (nuoroda).

Interneto biblioteka “Google”

Google atsiradimo taškas skelia ligšiolinę interneto erą į dvi dalis. Koks internetas buvo PG (Prieš “Google”)? Nuo pat informacijos apjungimo (angl. hyperlinking) sukūrimo 1991-iais internetas augo dideliais tempais. Niekas nepajėgė susitvarkyti su tokiu augimu.

“Microsoft” geram penkmečiui pavyko monopolizuoti ir savo “Internet Explorer” rankose uždaryti beveik visą interneto plėtrą. Interneto pionieriai “Netscape” turėjo pasitraukti iš kelio. Susikūrė daug gražius puslapius turinčių vadinamų “dot-com’ų”, kurie praktiškai nesukūrė jokios vertės. Bet sugraibė didžiules investicijas.

Šis burbulas kartu su savo sprogimu jau įėjo į ekonomikos istoriją. Iš burbulo pelenų išdygo šis tas reikšmingo. Kalbu apie “Google”, kuris internetą padarė paprastesniu. Mano paties tėvai internetą pažįsta tik kaip “Google” puslapį, kuriame suvedus „Delfi“ atsidarys “Delfi.lt”, o suvedus „Bernardinai“ atsidarys “Bernardinai.lt”.

Kurį laiką aš iš jų juokiausi, mat pats, būdamas pažangus interneto vartotojas, puslapių adresus įvesdavau tam sukurtoje adreso juostoje. Prieš kelis metus “Google” išsprendė šią dilemą savo naršyklės adreso juostoje įdėdami paiešką, o kartu parodė, kad pažangieji buvo mano tėvai.

Apie autorių

Vytautas Aukštikalnis (svečias)

Rašyti komentarą

Komentuoti čia