Verslininkų sėkmės istorijos

Verslas pagal Aleksandrą Kravcovą (I dalis)

Garsus verslininkas iš Rusijos apie vadovavimą bei motyvaciją

Darbuotojų pritraukimas

Visa atsakomybė už lėktuvo, laivo ekipažą ar automobilio komandą lenktynėse gula ant kapitono pečių. Už verslo projekto sėkmę atsako darbo grupės vadovas. Klausimas, kur juos rasti arba kaip užsiauginti, visada yra ypač sudėtingas ir svarbus.

Deja, vienetinės prekės serijomis negaminamos. Tačiau vieną dalyką žinau tiksliai: tokių žmonių yra, o tai jau savaime įkvepia optimizmo.

[post_blocks]

Prisimenu, kartą vieną mano bičiulį senas žvejus mokė gaudyti lydeką: „Viskas labai paprasta, tris šimtus kartų meškerę užmetei ir lydeka tavo. Jei užmetei 80 kartų ir neužkibo – nieko baisaus. Turi dar 220 bandymų.“

Kada lauki tokios stambios žuvies, apgaulingas ar smulkus masalas neveikia. Pirmiausia reikia patenkinti smalsumą, tada sudominti, o vėliau ir užkariauti simpatiją.

Urale gyvena du „proto broliai“ – Miša Babinas ir Sergėjus Andrejevas. Kartais jie užsiima intelektualiais tyrimais, iš kurių daro paradoksalias išvadas. Kartą jie ėmė tyrinėti medžių lapų raštų įvairovę.

Atlikę daugybę matematinių skaičiavimų padarė išvadą, kad informacija, slypinti lapų raštuose, visiškai nepriklauso nuo sėklelės, iš kurios išaugo šis medis. Man buvo pasakyta:

„Saša, priimdamas naujus darbuotojus niekada neeikvok per daug laiko pokalbiui. Iš tos sėklelės tu vis tiek nesužinosi, kas išaugs, nes esama galingo fraktalinio požymio išsaugoti nepakitusius savo narius. Kitaip tariant, obelys nuo obels netoli rieda.“

Kol žmogui dvidešimt dveji, jis nežino, kas iš jo išaugs, kaip ir medis, išaugęs iš sėklelės, nežino, kaip po dvidešimt penkerių metų atrodys jo lapai. Vienintelis prasmę turintis dalykas šiuo atveju yra pasikalbėti su „medžiais“ – jo tėvais.

Vienaip ar kitaip žmogus tam tikra dalimi paveldi savo protėvių likimą. Bet pasišnekėti su tėvais dažniausiai nėra galimybės, todėl per pokalbį galima užduoti klausimą: ką mama ar tėtis pasakytų apie jį ir jo ateitį? Ar jiems patiktų, jei sūnus įsidarbintų tokioje įmonėje? Pritartų ar atvirkščiai? Ir ką pasakytų močiutė ir senelis?

[quote]Mano manymu, autokratija yra daug veiksmingesnis vadovavimo stilius už demokratiją. Tai nėra lengva, tačiau idealu, kai grupė pasirengusi besąlygiškai priimti bet kokį vadovo sprendimą, kad ir koks keistas jis pasirodytų.[/quote]

Vadovavimo stilius

Mano manymu, autokratija yra daug veiksmingesnis vadovavimo stilius už demokratiją. Tai nėra lengva, tačiau idealu, kai grupė pasirengusi besąlygiškai priimti bet kokį vadovo sprendimą, kad ir koks keistas jis pasirodytų.

Labai gerai apie tai yra pasakiusi Oksana Kapustina – buvusi mūsų direktorė ir „Rujano“ akcininkė: „Besąlygiškai palaikykime Kravcovą. Jis gali būti teisus, gali klysti. Jeigu jo nepalaikysime, jis negalės priimti sprendimų. Ir tada mūsų komandai tikrai galas.“

Štai jums pavyzdys. Rengėme grupę, turėjusią tiesti trasą „Maskva-Vladivostokas“. Šeši seniai pažįstami ir ne vieną pūdą druskos kartu suvalgę žmonės dviem naujais oranžiniais džipais įveikėme paros nuotolį – apie tūkstantį kilometrų. Reikėjo ieškoti vietos nakvynei, nes iš anskto buvo numatytas draudimas „Ekspedicija-Trofi“ dalyviams nakvoti gyvenvietėse.

Grupė turėjo patirties kurto stovyklavietes ant sniego, tačiau tai ilgas procesas. Pastebėdamas, kad per porą dienų Valdajaus rajono šunkeliu nepravažiavo nė viena mašina, pasiūliau stovyklavietę įrengti tiesiog ant kelio – ten nereikia valyti sniego, pastatome čiumus ir nakvojame.

Tačiau mano pasiūlymas liko nesuprastas, grupės nariai ėmė prieštarauti. Bendražygiai, ėmęsi valyti sniegą kelkraštyje, greitai įklampino pirmąjį džipą. Aišku, teko jį traukti, pasitelkti keltuvus. Kol jie triūsė, apėjau šalia esantį miškelį, bandydamas rasti kokią sausą pušį laužui įkurti.

Grįžęs pamačiau, kad jie vis dar kasa. Į jų nebylų klausimą atsakiau: „Sausos pušies nėra. bet dėl jūsų demokratijos jau nebeverta ir miegoti eiti.“ Greitai buvo įklampintas ir antrasis džipas. Baigėsi tuo, kad kolegos davė žodį: daugiau jokios demokratijos.

Apie autorių

Aleksandras Kravcovas (svečias)