Kaip išsiskirti informacijos eroje?
Jeigu informacijos valdymas ir organizacinis lankstumas suteikė tokių didelių privalumų tradicinės kaminų pramonės laikais prieš septyniasdešimt metų, tai ko galima iš jų tikėtis technologijų amžiuje?
Galbūt šiuolaikinis automobilių gamintojas ir turi pripažintą prekės ženklą, o jo produkcija gerą reputaciją, tačiau jam reikia atlaikyti dar didesnę konkurenciją visoje tarptautinėje rinkoje.
[post_blocks]Visi automobiliai naudoja tą patį plieną, tokius pačius grąžtus, panašios jų gamybos procedūros ar transportavimo kaštai. Gamintojus vieną nuo kito skiria jų produkcijos ypatumai, tai, kaip jie tobulina savo produktus, platinimo ir atsargų klausimus.
Apie visus šiuos procesus esama daugybė informacijos, ir ją apdoroti labai padeda skaitmeninės technologijos. Skaitmeninių metodų nauda ypač akivaizdi tokiame versle, kurio centre yra informacija, pavyzdžiui, bankininkystė ar draudimas.
Antai bankininkystėje duomenys apie santykius su klientais ir kreditinių operacijų analizė yra paties verslo esmė, todėl bankai visada buvo stambūs informacinių technologijų naudotojai. Tačiau kuo du bankai gali skirtis vienas nuo kito interneto eroje?
Tarp jų skirtumai yra tik tokie, kaip sumaniai jie analizuoja savo kreditines operacijas ir valdo riziką, kaip lanksčiai jie reaguoja į klientų poreikius. Vienas ar kitas bankas įsiveržia į priekį dėl intelekto – ne individualių darbuotojų, o bendro bendrovės gebėjimo.
Priverskite informaciją dirbti
Po to, kai Antrojo pasaulinio karo metu buvo sukurtas pirmasis universalus kompiuteris ENIAC, kompiuteriai greitai įrodė, jog jie yra spartesni ir tikslesni už žmones daugelyje sričių – tvarkant klientų duomenis ir automatizuojant beveik visus mechaninius procesus.
Tačiau kompiuteriai veikė anaiptol netobulai. Jie padėjo žmonėms, tačiau tai darė nepakankamai supratingai. Norint apskaičiuoti artilerijos sviedinių trajektorijas, reikia pasukti galvą. Tam, kad akimirksniu jas apskaičiuotų, reikia genialaus kvailio – kompiuterio.
Verslui reikia kitokio tipo darbo. Paprastai informaciją – dokumentą, nuotrauką ar finansinę ataskaitą – įsivaizduojame kaip kažką statiško. Tačiau MIT kompiuterijos labaratorijos direktorius Maiklas Dertouzosas įtikinamai parodo, jog yra ir kita, aktyvi, informacijos forma – ne statiškas daiktavardis, o „veiksmažodis“.
[quote]Kompiuteriai padėjo žmonėms, tačiau tai darė nepakankamai supratingai. Norint apskaičiuoti artilerijos sviedinių trajektorijas, reikia pasukti galvą. Tam, kad akimirksniu jas apskaičiuotų, reikia genialaus kvailio – kompiuterio.[/quote]Informacinis darbas reiškia „informacijos transformavimą protu ar kompiuterine programa“. Informacinis darbas – pastato projektavimas, derybos dėl kontrakto, mokesčių deklaravimas – sudaro didžiąją dalį tos informacijos, su kuria turime reikalo.
Dertouzoso įžvalga apie informaciją kaip veiksmą yra išties vykusi. Kai tik kompiuteriai nuo skaičių apdorojimo perėjo prie verslo problemų modeliavimo, jie pradėjo dalyvauti informaciniame darbe.
Netgi gamybinės kompanijos visada išeikvodavo didelę dalį savo energijos ne pačiam darbui, o tam, kad gautų informacijos apie darbą: gaminių projektavimą ir kūrimą, rinkodarą, pardavimą, platinimą, sąskaitų išrašymą ir t.t.
Informacijos darbas yra protinis darbas. Kai mąstyti ir bendradarbiauti iš esmės padeda kompiuterinės technologijos, jūs jau turite skaitmeninę nervų sistemą. Ją sudaro pažangiausios skaitmeninės procedūros, kuriomis naudodamiesi darbuotojai priima geresnius sprendimus – mąstydami, veikdami ir prisitaikydami.
Dertouzosas tvirtina, jog būsimoje „informacijos prekyvietėje“ atsiras „daugybė individualiam vartotojui pritaikytos programinės įrangos ir išmoningai suderintų žmogaus ir mašinų atliekamų procedūrų kombinacijų“ – tai išties puikus veikiančios skaitmeninės nervų sistemos apibūdinimas.
[source]Šaltinis: Bilo Geitso knyga „Verslas minties greičiu“ (angl. „Business and the speed of thought“) (1999 m.). Šią knygą Lietuvoje yra išleidusi „Eugrimo“ leidykla. Daugiau informacijos – čia.[/source]
