Asmeninis tobulėjimas

Turtingojo Tėčio pamokėlės (II dalis)

Roberto Kijosakio finansų valdymo pradžiamokslis

Kai aptingęs protas sako „aš negaliu sau to leisti“, viduje įsiplieskia karas. Dvasia pyksta už tokį melą, o protas bando jį apginti. Dvasia šaukia: „Na, eime pasimankštinti“, tačiau tinginiaujantis protas atsako: „Aš pavargęs, aš šiandien daug dirbau.“

Kaip nugalėti tinginį? Atsakymas būtų paprastas – pasinaudok trupučiu godumo.

Per didelis godumas, kaip ir viskas, kas nesaikinga, nėra gerai. „Kaltės jausmas yra blogiau už godumą“, – sakė Turtingasis Tėtis.

[post_blocks]

O mano manymu, geriausiai šią mintį išreiškė Eleonora Ruzvelt: „Darykite tai, ką jums liepia širids. Kritikos sulauksite bet kokiu atveju: ir tada, kai ko nors imsitės, ir tada, kai nieko nedarysite.“

Kliūtis nr. 4 – blogi įpročiai

Labai svarbu išsiugdyti gerus įpročius. Kartą Turtingasis Tėtis pažėrė man eilę klausimų: „Kada tavo tėtis sumoka sąskaitas? Pirmoje mėnesio pusėje? Ar jam po to kas nors lieka?“, – „Labai nedaug“ – nedrąsiai atsakiau.

„Tai ir yra pagrindinė jo bėdų priežastis. Jis turi blogų įpročių. Pirmiausia jis sumoka už viską, kas su juo tiesiogiai nesusiję, o savimi pasirūpina paskiausiai. Žinoma, jei jam kas nors dar lieka.“

Bet aš puikiai žinojau, kad jam dažniausiai nieko nelieka. Tačiau negalėjau patikėti tuo, ką teigia Turtingasis Tėtis. Jis tarytum teigia, jog sąskaitų nereikia apmokėti visai.

„Ne“, – prieštaravo jis, – „Aš pats stengiuosi sumokėti sąskaitas laiku, tačiau už savo poreikius moku pirmiausia. Net jei neužtektų pinigų, vis tiek pirma mokėčiau už savo poreikius“.

Vėliau Turtingasis Tėtis paaiškino, kad garsiau nesumokėtais mokesčiais ims skųstis ne jis, o jo kreditoriai. Po to kai tai įvyksta, Turtingasis Tėtis yra priverstas ieškoti papildomų pajamų šaltinių. Šis spaudimas ir tampa motyvu, geru įpročiu.

Šis spaudimas priverčia jį daugiau dirbti, daugiau galvoti, tobulėti. Jei už savo poreikius Turtingasis Tėtis mokėtų paskiausiai, tada, žinoma, nejaustų jokio spaudimo, bet seniai būtų bankrutavęs.

[quote]Turtingasis Tėtis aiškino, kad garsiau nesumokėtais mokesčiais ims skųstis ne jis, o jo kreditoriai. Po to kai tai įvyksta, Turtingasis Tėtis yra priverstas ieškoti papildomų pajamų šaltinių. Šis spaudimas ir tampa motyvu, geru įpročiu.[/quote]

Dauguma žmonių elgiasi atvirkščiai ir leidžiasi mokesčių rinkėjams užsėsti jiems ant sprando. Turtuolis naudojasi ta baime, kuri kitus tik silpnina.

Kliūtis nr. 5 – pasipūtimas

Tai yra „aš“ + nemokšiškumas. Turtingasis Tėtis visada sakydavo: „Visada prarandu pinigų, jei būnu pasipūtęs, nes tada nuoširdžiai tikiu, kad tai, ko nežinau, nesvarbu“.

Pastebėjau, jog daug žmonių po pasipūtėliška išvaizda mėgina paslėpti savo nemokšiškumą. Su tuo susiduriu aptarinėdamas finansinius reikalus su savo buhalteriais, ir net pastebiu tarp kitų investuotojų.

Jie karštai dėsto savo nuomonę, nors man visiškai aišku, kad jie nesuvokia ką kalba. Jei žinote, kad nieko nenusimanote apie tam tikrus dalykus, susiraskite specialistą arba nusipirkite gerą vadovėlį.

[source]Roberto Kijosakio ir Šeron Lechter knyga „Du tėčiai – turtingas ir vargšas“ (2007 m.), kurią Lietuvoje yra išleidusi „Siroko“ leidykla. Norėdami ją įsigyti, apsilankykite internetinėje knygų parduotuvėje.[/source]
Žymos

Apie autorių

Mindaugas Biveinis

3 komentarai

Komentuoti čia

  • Ačiū Dodin. Deja, turiu nuvilti, kad ši dalis buvo paskutinė.. Tačiau nuo naujų metų „Laisvalaikio“ rubrikoje pasirodys vis stipresni ir daugiau įžvalgų pasiūlantys tekstai. Sekite naujienas! :)

  • Iš tiesų tai Kijosakis niekada taip ir nemato geru verslininku. Jis tėra nedidelis minėtos sidabro kasyklos Pietų Amerikoje akcininkas, tik nekilnojamame turte jis padarė neblogą karjerą, bet iki Trampo kaip iki mėnulio. Čia galima rasti pilną Kijosakio kritikos analizę, kurią autorius Džonas Rydas atnaujino aštuonerius metus (1999-2007 m.). Mane įtikino:
    http://www.johntreed.com/Kiyosaki.html