Kliūtis nr. 2 – negatyvizmas
Nepasiduokite abejonėms. „Dangus griūva! Dangus griūva!“ – turbūt esate girdėję pasaką apie katinėlį, kuriam ant uodegytės užkrito beržo lapelis, todėl jis visus sukėlė ant kojų, šaukdamas esą dangus griūva.
Abejojantis iš esmės yra panašus į tą kvailą katinėlį. Visi tokie tampame, kai protą aptemdo baimės ir abejonės debesys.
[post_blocks]Visi kartais pagalvojame: „Nesu pakankamai protingas“, „nesu pakankamai gabus“, „jis geresnis už mane“. Abejonės mus kartais beveik suparalyžiuoja.
Suveikia vadinamoji „kas bus, jeigu…?“ taisyklė. Be to, prie abejonių prisideda draugai, šeima: „Jei tai iš tiesų taip puiku, kodėl iki šiol niekas tuo nepasinaudojo?“
Tokie abejonių kupini žodžiai atrodo tokie įtikinami, kad nuslopina bet kokį ryžtą veikti toliau. Kažkur viduje atsiranda baisi tuštuma. Kartais nebegalime net ramiai miegoti ir nustojame siekti užsibrėžto tikslo.
Apsistojame ties tuo, kas saugu, leisdami palankioms galimybėms išsprūsti iš rankų. Neįstengdami pajudėti, sunkia širdimi stebime pro šalį praeinantį gyenimą. Paskalas sugalvojame patys arba kur nors išgirstame, dažniausiai iš draugų, šeimos narių, kolegų arba žiniasklaidos.
Šeštajame dešimtmetyje žiniasklaida nuolat kalbėjo apie atominio karo grėsmę. Žmonės ėmė kasti slėptuves, kaupti maisto ir vandens atsargas. Jei, užuot statę slėptuves, būtų protingai investavę į rinką, greičiau būtų tapę milijonieriais.
Taip, dauguma žmonių yra neturtingi todėl, kad vos tik pasiryžta investuoti, atsiranda galybė „katinukų“, rėkiančių, jog dangus griūva. Rėksniai netrunka visus įtikinti, nes visi širdyje esame bailūs. Reikia didelės drąsos nekreipti dėmesio į paskalas.
Mano nuomone, būtent abejonės ir pesimizmas verčia žmones toliau skursti ir elgtis saugiai. Gyvenimas suteikia daug progų praturtėti. Tik asmeninės abejonės žmogų priverčia skursti. „Pesimistai niekada nelaimi“, – kartodavo Turtingasis Tėtis.
„Pralaimėtojai kritikuoja, nugalėtojai analizuoja“, – tai dar vienas jo mėgstamas posakis. Turtingasis tėtis tvirtino, kad kritika apakina, o analizė atveria akis. Būtent analizė nugalėtojams suteikia progą pamatyti, kas yra aklas, ir nepraleisti palankių progų, kurių kiti nemato. Bet kokios sėkmės pagrindas yra surasti tai, ko nemato kiti žmonės.
[quote]“Pralaimėtojai kritikuoja, nugalėtojai analizuoja“, – tai dar vienas Turtingojo Tėčio mėgstamas posakis. Jis tvirtino, kad kritika apakina, o analizė atveria akis. Būtent analizė nugalėtojams suteikia progą pamatyti, kas yra aklas, ir nepraleisti palankių progų, kurių kiti nemato. Bet kokios sėkmės pagrindas yra surasti tai, ko nemato kiti žmonės.[/quote]Žmonės galėtų mąstyti, bet ne – viduje tupintis bailus „katinėlis“ jiems neleidžia. Jeigu jie suprastų, kad yra tam tikri „stabdžiai“, atsirastų daugiau žmonių, kurie investuotų į akcijas bei vertybinius popierius. Investuotų tam, kad laimėtų, o ne prarastų.
Kliūtis nr. 3 – tinginystė
Užsiėmę žmonės dažniausiai yra ir patys didžiausi tinginiai. Būtent savo tinginystę jie ir slepia užimtumu. Tačiau puikiai nujaučia, kad vengia kažko svarbaus. Tai dažniausiai pasitaikanti tinginystės forma. Tinginystė… pridengta užimtumu.
Iš kur tas tingėjimas? Iš godumo. Daugelis vaikystėje buvome mokomi, kad godumas, arba ko nors daug norėti, yra blogai. „Godūs žmonės yra blogi“, – sakydavo man mama. Tačiau visi mes slapta trokštame gražių, naujų, įspūdingų daiktų.
Tėvai, norėdami suvaldyti vaikų troškimus, verčia šiuos tų troškimų gėdytis. „Tu galvoji tik apie save. Ar nežinai, kad turi ir brolių bei seserų?“, – dažniausiai sakydavo mama.
Turtingasis Tėtis uždraudė man sakyti „man nepakanka tam pinigų“, kad neleistume tinginiauti smegenims. Turtingasis Tėtis liepdavo klausti savęs: „Kaip galėčiau tai įsigyti?“ Šie žodžiai skatina protinę veiklą, skatina ieškoti sprendimo. Žodžiai „aš negaliu sau to leisti“ buvo paprasčiausias melas. Žmogaus dvasia tai žino.
