Įmonės valdymas

Trys inovacijų tipai

Skirtingos inovacijos skiriasi savo rizikos ir atlygio laipsniu

Nesvarbu apie kokius produktus kalbėtume – automobilius, sausainius, kompiuterius – nei viena bendrovė nežino, kaip efektyviai kurti inovatyvius produktus ir paslaugas.

Dažnai jie supranta, jog didžiausi iššūkiai slypi ne idėjų trūkume, bet organizacijos valdymo srityje, nuo kurios priklauso idėjos įgyvendinimas.

Harvardo verslo mokyklos profesorius Kleitonas Kristensenas (Clayton Christensen) išskyrė tris inovacijų tipus, kuriuos privalome identifikuoti norint paskirstyti riziką.

[post_blocks]

Trys inovacijų tipai

Palaikančios inovacijos (angl. sustained innovations) yra kuriamis tam, kad bendrovė išgyventų žaisdama verslo žaidimą. Dažniausiai tokias inovacijas apima naujų funkcijų sukūrimas jau esamiems produktams. Valymo skysčio inovacija galėtų būti naujas kvapas.

Persilaužimo inovacijos (angl. breakout innovations) yra tos, kurios stipriai pakelia visos rinkos lygį. Glotnusis „Motorola Razr“ buvo neįtikėtinai sėkmingas dėl savo naujoviško požiūrio į dizainą, kurį vėliau stengėsi perimti ir kiti mobiliųjų telefonų gamintojai.

Ardomosios inovacijos (angl. disruptive innovations) yra didžiulės idėjos, kurios sukelia dar didesnes permainas rinkoje. Jos vadinamos ardomosios, nes suardo dabartinį rinkos modelį, pakeičia strateginė vertės pasiūlymą, atkreipia dėmesį į save.

Klasikinis ardomosios inovacijos pavyzdys yra „iPod“ grotuvai, kurie radikaliai pakeitė tai, kaip klausomės ir perkame muziką. Kitas pavyzdys būtų NT agentūros „ReMax“ verslo modelis, kur brokeriai sumokėdavo mėnesinę įmoką, o visą pelną pasilikdavo sau.

Kiekvieną naują rinką pradeda būtent ardomosios inovacijos, po kurio seka visa eilė persilaužimo ir palaikančių inovacijų. Po kurio laiko atsiranda nauja ardomoji inovacija ir ciklas kartojamas iš naujo.

Skirtingas inovacijų efektas

Kadangi ardomosios inovacijos turi didžiausią pelningumo potencialą, bendrovės daro klaidingą prielaidą, kad jų sėkmė tiesiogiai priklauso nuo jų pristatymo kiekio. Dar blogiau, kai kurios bendrovės pristatydamos populiarumo susilauksiančią inovaciją automatiškai vadina jas „ardomosiomis“, nors tai galbūt persilaužimo inovacija ir su rinkos taisyklių keitimu neturi nieko bendro.

Iš tiesų yra atvirkščiai. Ardomosios inovacijos niekada netampa didžiulia sėkme per vieną savaitę ar vieną mėnesį. Kad vartotojai įsisavintų naują koncepciją ar modelį, reikia daug laiko. Ardomosios inovacijos apeliuoja į status quo, todėl taip ilgai užtrunka jo sėkmingumas.

[quote]Klasikinis ardomosios inovacijos pavyzdys yra „iPod“ grotuvai, kurie radikaliai pakeitė tai, kaip klausomės ir perkame muziką. Kitas pavyzdys būtų NT agentūros „ReMax“ verslo modelis, kur brokeriai sumokėdavo mėnesinę įmoką, o visą pelną pasilikdavo sau.[/quote]

Štai koks dažniausias skirtingų inovacijų pelningumas:

  • Palaikančios inovacijos: iš pradžių nedidelis, vėliau išauga;
  • Persilaužimo inovacijos: iš pradžių didžiulis, vėliau lėtai krenta;
  • Ardomosios inovacijos: iš pradžių nėra, vėliau auga stipriai.

Skirtingų inovacijų valdymas

Labai dažnai ardomosios inovacijos yra kuriamos sistemoje ir kultūroje, kurios geriausiai kuria palaikančias ar persilaužimo inovacijas. Šių projektų sėkmė labiau priklauso ne nuo inovacijos kokybės, o nuo santykių kokybės, kurių reikės pristatant inovaciją.

Kuriant ardomąsias inovacijas yra labai svarbu sugalvoti ir taikyti naujus procesus ir rodiklius, pagal kuriuos bus matuojamas naujos inovacijos sėkmingumas. Jei inovacija išties didelė, tikriausiai prireiks naujo finansavimo.

Kiekviena bendrovė turi suvokti visų trijų inovacijų tipų svarbą ir savo naujas iniciatyvas klasifikuoti, t.y. į palaikančias, persilaužimo ir ardomąsias inovacijas. Tai leidžia bendrovei diversifikuoti portfelio riziką –  pasirūpinti pelnu dabar nepražiopsint didelių galimybių ilgalaikėje perspektyvoje.

[source]Šaltinis: JAV verslo leidinio „Fast Company“ straipsnis „Yra trys inovacijų tipai: kaip juos suvaldyti?“ (angl. „There Are Three Types of Innovation: Here’s How to Manage Them“) (2011 spalio 12 d.). Norėdami perskaityti straipsnį originalo anglų kalba, spauskite čia.[/source]

Apie autorių

Liudas Rubikis