Harvardo verslo mokyklos auklėtiniai – Fransua Broče, Marija Laumioti ir Džordžas Serafeimo – neseniai atliko tyrimą, kurio metu buvo klausomasi JAV investuotojų (kurių prioritetas – investavimas į stambias bendroves) konferencijų telefonu pokalbių įrašų.
Tyrimo metu paaiškėjo, jog bendrovės, kurių strategija yra pelno maksimizavimas trumpalaikėje perspektyvoje (angl. „short-termism“) susiduria su didesne rizika ir sugeneruoja mažesnes pajamas negu bendrovės, besiorientuojančios į ilgalaikės vertės kūrimą.
[post_blocks]Kritikai jau ne pirmus metus teigia, jog susikoncentravimas į trumpalaikę perspektyvą (investicijos į artimiausius projektus ir greitų pinigų uždirbimo modelius užuot pinigus skyrus tyrimams) mažina bendrovės vertę ilgalaikėje perspektyvoje: ištekliai paskirstomi netinkamai, prarandamos puikios galimybės.
Tyrimo eiga ir rezultatai
Šifruojant konferencijų metu vykusius pokalbius tarp vadovų bei investuotojų, tyrėjai išskyrė dviejų tipų strategijas: 1) trumpalaikės perspektyvos strategiją (iki vienerių metų trukmės) ir 2) ilgalaikės perspektyvos strategiją (daugiau nei vienerių metų trukmės).
Minėti tyrėjai išanalizavo pilnas pokalbių suvestines ir įtraukė duomenis į „Thomson Reuters StreetEvents“ duomenų bazę. Iš DB buvo ištrinti pokalbiai, kuriose trūko tam tikrų duomenų. Viso įtraukta 70 tūkst. skambučių iš 3,6 tūkst. bendrovių (tarp 2002 ir 2008 metų). Finansinės bendrovių ataskaitos buvo gautos iš kitos duomenų bazės ir sulygintos su tirtomis bendrovėmis.
Rezultatai parodė, jog vidutiniškai bendrovės visumoje yra labiau orientuotos į trumpalaikių rezultatų kūrimą. Taip pat, didesnis dėmesys skiriamas pusmečių ir ketvirčių finansinėms ataskaitoms ar kitiems rodikliams skelbti. Tai irgi rodo „trumparegiškumą“.
Nustatyta, jog aprangos, automobilių, gaiviųjų gėrimų, kasdienių prekių prekybos, farmacijos produktų bei poilsio paslaugų verslai yra labiau orientuoti į ilgalaikę perspektyvą. Ta pačia savybe pasižymi ir statybų, medicininės įrangos bei komunalinių paslaugų sektoriai.
Kita vertus, verslo paslaugas teikiančios bendrovės, kompiuterių ir elektronikos gamintojai yra labiau susikoncentravę ties trumpalaike perspektyva. Tokios pat „taktikos“ laikosi ir bankininkystės, energetikos, eksporto prekybos, draudimo ir mažmeninės prekybos sektorių bendrovės.
[quote]Tyrėjai pastebi, jog bendrovės, kurių veikla paremta ženklodara ir inovacijomis, labiau orientuojasi į ilgalaikės vertės kūrimą. Tuo tarpu bendrovės, kurių veikla paremta procesų efektyvinimu, labiau koncentruojasi ties trumpalaikės vertės kūrimu.[/quote]„Bendrovės, kurios parduoda produktus vartotojams (B2C) pasižymi ilgalaikės perspektyvos matymu. Tuo tarpu bendrovės, kurios savo produktus parduoda kitiems verslams (B2B) labiau linkę susikoncentruoti ties artimiausiais tikslais“, – teigia autoriai.
Taip pat tyrėjai pastebi, jog bendrovės, kurių veikla paremta ženklodara ir inovacijomis, labiau orientuojasi į ilgalaikės vertės kūrimą. Tuo tarpu bendrovės, kurių veikla paremta procesų efektyvinimu, labiau koncentruojasi ties trumpalaikės vertės kūrimu.
Kodėl trumpalaikė perspektyva yra pavojinga?
Rezultatai rodo, jog bendrovės, taikančios trumpalaikės perspektyvos taktiką, naudoja rizikingesnius verslo modelius, jų grynųjų pinigų srautų pažeidžiamumas yra didesnis, taip pat ir ilgesnis produkto įvedimo į rinką ciklas. Orientacija į trumpalaikę perspektyvą taipogi koreliuojasi su mažesne investicijų grąža (ROI).
Autoriai taip pat pastebėjo, jog ilgalaikiai investuotojai mažiau domisi bendrovėmis, kurios susikoncentravusios ties pelno maksimizavimu. Anot tyrėjų, trumpalaikės perspektyvos šalininkai dažniau pritraukia ne solidžius investuotojus, o rinkos spekuliantus, siekiančius pasipelnyti iš staigių akcijų svyravimų.
Atrodytų, jog visa tai ir taip buvo aišku, tad kam reikėjo atlikti ilgai trukusį tyrimą? Nepaisant to, ką kužda sveikas protas, bendrovių vadovai ir toliau nustato aukštą finansinio ketvirčio kertelę, kurią norint pasiekti tenka aukoti investicijas į plėtrą bei tyrimus (R&D). Be to, vadovai neturi kito pasirinkimo, nes jų kompensacijos dydis priklauso nuo to, kokius rezultatus bendrovė demonstruoja artimiausioje ateityje.
Išvada: dauguma bendrovių ir jų vadovų susikoncentruoja ties trumpalaikės naudos gavimu, tačiau patiria neapčiuopiamą žalą ilgalaikėje perspektyvoje. Tokie verslai praranda judrumą, dinamiškumą ir inovatyvumą.
[source]Šaltinis: Verslo akademinio leidinio „Strategy+Business“ straipsnis „Kaip orientacija į trumpalaikę perspektyvą gali pakenkti verslui“ (angl. „How a Short-Term Strategy Can Backfire“) (2012 m. birželio 1 d.). Norėdami perskaityti straipsnį originalo anglų kalba, spauskite čia.[/source]