Trisdešimt aštuonerių Trevisas Kalanikas – prieštaringai vertinamos taksi iškvietimo paslaugų kompanijos Uber įkūrėjas – į didžiojo verslo pasaulį įsiveržė netikėtai. Perpildytoje, korumpuotoje ir negailestingai tarpusavyje konkuruojančioje transporto paslaugų rinkoje jis privertė pasislinkti ir atlaisvinti vietos savo verslui seniausius ir prie visokių išsišokėlių pratusius konkurentus. Taip elgdamasis bičiulių neįsigysi, todėl apie save Trevisas Kalanikas sako: „ aš panašus į vienišą vilką“.
Jis gimė Vakarų pakrantėje, Los Andželo priemiestyje, vaikystėje svajojo apie šnipo karjerą. Tačiau pirmuosius pinigus užsidirbo išnešiojamoje prekyboje: pardavinėjo Cutco firmos peilių komplektus. Pirmasis aštuoniolikmečio Treviso verslas buvo kursai, kuriuose buvo rengiamasi SAT testui – akademinių žinių patikrinimui. Pačiam Trevisui Kalanikui ypač sekėsi dorotis su matematine testo dalimi: ją įveikdavo per aštuonias minutes. Programavimo studijas pasirinko ne kuriame nors Gebenės lygos universitete, bet Kalifornijos universitete Los Andžele. Kartu su keletu bendraminčių įkūrė kompaniją Scour, teikusią failų keitimosi paslaugas. Net ir tada, kai jau turėjo keletą milijonų vartotojų, firmos ofisas buvo kieno nors iš tėvų – įkūrėjų bute. Griežtai kalbant, pats Kalanikas pradžioje buvo tik samdomas darbuotojas, tačiau kompanijos sėkmei įdėjo tiek pastangų, jog vėliau jau niekas neginčijo jo teisės vadintis įkūrėju. Be grynai techninių klausimų Trevisui Kalanikui – rinkodaros vadovui – teko derinti opius investuotojų tarpusavio konfliktus, autorių teisių pažeidimo keičiantis failais klausimus. Pasipylė ieškiniai. Kai pretenzijų suma išaugo iki 250 milijardų JAV dolerių, neliko nieko kito, kaip 2000 m. paskelbti kompanijos bankrotą.
2001 m. kartu su Maiklu Todu jiedu įkūrė naują kompaniją – RedSwoosk. Ši taip pat specializavosi failų mainuose. Pirmosios kompanijos žlugdytojams, teikusiems jai ieškinius, Trevisas Kalanikas atkeršijo privertęs juos mokėti už bendradarbiavimą su naująja kompanija. Tačiau vien keršto jausmu gyvas nebūsi. O reikalai ėjo prastyn: kompanjonai nesutarė tarpusavyje, investuotojo paieškos tarsi žadėjo sėkmę, tačiau nutiko taip, kad žmogus, galėjęs savo pinigais prikelti RedSwoosk, buvo lėktuvo, įsirėžusio į Pasaulio prekybos centro bokštą, keleiviu. Galiausiai Maiklas Todas pasitraukė, o Kalanikas, gal vien tik iš užsispyrimo, kovėsi iš paskutinųjų: taupydamas persikėlė gyventi pas tėvus, komandiruočių metu neretai miegodavo išnuomotame automobilyje. 2006 m. jis firmos buveinę perkėlė į Tailandą – taupymo sumetimais ir norėdamas motyvuoti bendradarbius. 2007 m. su tokiu vargu išsaugotą kompaniją Trevisas Kalanikas pardavė Akamai firmai už 23 milijonus JAV dolerių.
Metus laiko naujasis milijonierius leido laiką keliaudamas: aplankė Havajus, Ispaniją, Graikiją, Japoniją, Prancūziją, Grenlandiją, pabuvojo Australijoje ir Afrikoje. 2008 m. pokalbyje su Garetu Kempu, taip vėliau tvirtino pats Kalanikas, gimė įdėja, kaip galima būtų patobulinti taksi verslą efektyviau išnaudojant automobilio ir vairuotojo prastovų laiką. Įdėja buvo tokia: vakarui pasamdytas automobilis, kol tu linksminiesi vakarėlyje, vežioja kitus, o kai tau jo prireikia, išmaniąja programėle tu jį susigrąžini.
2010 m. kompanija, kuri pradžioje vadinosi UberCab pradėjo veiklą San Franciske. Atsirado pirmieji investuotojai, o Trevisas Kalanikas, kuris iš pradžių nesiveržė vadovauti startuoliui, metų pabaigoje staiga tuo susidomėjo ir ėmėsi kompanijai vadovauti pats. Buvęs vadovas Greivsas tapo generaliniu vadybininku. Beveik tuo pačiu metu prasidėjo problemos su miesto valdžia: korumpuotame versle didžiulės konkurencijos sąlygomis niekam nereikėjo, kad rinkoje atsirastų nauji žaidėjai. Tačiau Kalanikas įrodė, kad jo kompanija nėra taksi firma: neturi automobilių. O vienintelė firma, su kuria UberCab bendradarbiavo, turėjo visus reikiamus leidimus.
2011 m. pavasarį Uber jau buvo Niujorke, vėliau – Čikagoje, Sietle, Bostone. Vienur netrukdė niekas, kitur – net buvo bandoma keisti įstatymus, siekiant neįsileisti konkurentų. Kai reikėjo kautis su valdininkais, Trevisas Kalanikas socialinių tinklų pagalba kreipdavosi į miestų gyventojus ir sulaukdavo palaikymo. Valdžia, kuriai nieko nereiškė pats Kalanikas, negalėjo numoti ranka į dešimčių tūkstančių rinkėjų nuomonę. Lygiagrečiai buvo bandomos ir kitos, gretutinės verslo nišos: sraigtasparnių taksi, dviratininkai – kurjeriai, net maisto, ledų ar kačiukų pristatymas. Trevisas Kalanikas užsispyręs tvirtina, kad jis nekopijuoja niekeno verslo įdėjos ir yra šios paslaugos pradininkas.
Dabar kompanija Uber dirba daugiau kaip 300 pasaulio miestų, 58 valstybėse, ir šis skaičius nuolat auga. Kompanijos vertė – daugiau kaip 50 milijardų JAV dolerių, o paties Treviso Kalaniko turtas vertinamas 5,3 milijardo. Suprantama, kad vienos sparčiausiai augančių pasaulio bendrovių vadovui ramaus gyvenimo tikėtis neverta. Tačiau tokia būsena atitinka paties Treviso Kalaniko poreikius. Pasak jo, diskomforto pojūtis jam įprastas, o savijauta – kaip prieš 15 metų.
