Trečioji paradigma: ieškau jūsų
Tai paradigma apie sąmoningą konfliktuojančių požiūrių ieškojimą, užuot jų vengus ar mėginus gintis nuo jų. Geriausias atsakas bet kam, kas dalykus supranta ne taip, kaip jūs, būtų toks: „Jūs nesutinkate? Turiu jus išklausyti“.
Geriausi vadovai konflikto neneigia ir nesistengia jo užgniaužti. Jie supranta, kad jei provokuojantys klausimai nebus iškelti į viešumą ir sąžiningai apsvarstyti, tai nebus nei augimo, nei atradimų, nei inovacijų.
[post_blocks]Šią paradigmą aš vadinu „ieškau jūsų“, kad išreikščiau stiprų mąstysenos pasikeitimą, kurio reikalauja Trečioji alternatyva. Susidūręs su žmogumi, nesutinkančiu su manimi, aš, kaip ir bet kas kitas, automatiškai užimu gynybinę poziciją.
Kaip tik dėl to Trečiosios alternatyvos mąstysena taip prieštarauja intuicijai. Ji ragina mane labai vertinti tuos žmones, kurie nesutinka su manimi, o ne skubiai statyti gynybines sienas. Trečiosios alternatyvos mąstysenai reikia gilaus vidinio saugumo jausmo.
Labai svarbu, kad žmonės turėtų įvairias, skirtingas nuomones. Jei du žmonės yra tos pačios nuomonės, tai viena iš jų nereikalinga. Pasaulis be skirtumų būtų vienodas, monotoniškas, pažanga jame nebūtų įmanoma. Tad, nestatykite mūro sienų aplink save.
Didelę dalį šios paradigmos sudaro empatiškas klausymasis. Kas yra empatija? Man patinka Izraelio filosofo Keno Lamperto pateiktas jos apibrėžimas: „Empatija pasireiškia, kai atsiduriam kito žmogaus mintyse, jo psichikoje, stebime realybę jo akimis, jaučiame jo emocijomis, dalijamės jo skausmu.“
Aš empatišką klausymąsi lyginu su žmonių aprūpinimu „psichologiniu oru“. Jei kaip tik šiuo momentu dūstate, tai jums nerūpės niekas kitas, išskyrus tai, kaip kuo greičiau gauti oro. Ir kai tik jo įkvėpsite, šis poreikis bus patenkintas.
Dabar jūs galbūt sakote sau: „Visos tos kalbos apie empatiją atrodo ne tik minkštaširdės, bet ir naivokos. Žinoma, aš noriu klausytis, nenoriu elgtis nepagarbiai, bet turiu savo nuomonę. Ir man nereikia, kad kiti žmonės nurodinėtų man, ką galvoti, kaip manyti.“ Į tai atsakyčiau, kad empatiškame klausymesi nėra nieko naivaus; tiesą sakant, tą daryti yra labai praktiška. Blogai, jei to nedarote.
[quote]Didelę dalį „ieškau jūsų“ paradigmos sudaro empatiškas klausymasis. Kas yra empatija? Man patinka Izraelio filosofo Keno Lamperto pateiktas jos apibrėžimas: „Empatija pasireiškia, kai atsiduriam kito žmogaus mintyse, jo psichikoje, stebime realybę jo akimis, jaučiame jo emocijomis, dalijamės jo skausmu.“[/quote]Verslas baudžia vadovus, nepriimančius gerų sprendimų, o sprendimų gerumas priklauso nuo klientų, tiekėjų, komandos narių, kitų departamentų, novatorių, investuotojų, žodžiu, visų suinteresuotų asmenų požiūrių gero supratimo.
Ar supratote, kaip įleisti į konfliktą „psichologinio oro?“ Nenustebkite, jei kokiu nors šio eksperimento momentu kita pusė pakeis savo nusistatymą jūsų atžvilgiu ir panorės išklausyti ir jus. Kai taip atsitinka, tada jūs pakeliui į Trečiąją alternatyvą.
Ketvirtoji paradigma: sinerginuosi su jumis
Ši paskutinioji paradigma yra apie tai, kad reikia ieškoti sprendimo, geresnio už bet kokį, apie kurį galvojome anksčiau, užuot įsivėlus į vienas kito puolimo ciklą. Šią paradigmą vadinu „kūrimo paradigma“.
Tuo tarpu mąstysena „puolu jus“ yra tarpusavio santykių, partnerysčių, kompanijų, šeimų, organizacijų, valstybių, pasaulio griovimo paradigma. Jeigu suvoksiu jus tik kaip tam tikros ideologijos šalininką, tuomet iškyla pavojus manajam savęs vertinimui ir aš sakau jums: „Suvesiu sąskaitas su tavim.“
Man gali būti gaila jūsų, galiu mėginti įtikinti jus priimti mano požiūrį, tačiau galų gale jūs tik atstovaujate tam, su kuo aš negaliu gyventi, todėl ginuosi nuo jūsų jus ignoruodamas, šaipydamasis ar kenkdamas jums.
Galutinė stadija yra tiesioginis puolimas: turiu jus sužlugdyti. Man negana laimėti – reikia, kad jūs pralaimėtumėt. Prie vieno pridėję vieną gausime nulį, nes žaidžiame žaidimą, kuriame kiek vienas laimi, tiek kitas pralaimi. Ir koks gi galutinis rezultatas? Abu kartu nesugebame sukurti nieko kito, išskyrus karą.
Japonų kalbos žodis puolimo paradigmai įvardyti yra kiai. Kovos menuose jis reiškia visišką savo jėgų nukreipimą į priešininko blokavimą ar sunaikinimą, palydimą kovos šūksniu. Priešinga jai sinergijos paradigma įvardijama žodžiu aiki. Jis reiškia nekonfrontacinį savo jėgų derinimą su priešininko jėgomis.
Perversmą sukėlęs kovos menas, grindžiamas sinergija, vadinasi aikido („taikos būdas“). Jame konfliktas gesinamas savo jėgas suliejant su priešininko jėgomis ir šitaip paradoksaliu būdu įgyjant kur kas daugiau jėgos. Laimei Japonijos pramonė Demingą sutiko su aikido mąstysena ir tai davė istorinių rezultatų.
