Asmeninis tobulėjimas

Trečioji alternatyva

Sinergija yra kai visuma didesnė už dalių sumą

Sinergijos principas

Trečiąją alternatyvą pasiekiame per procesą, vadinamą sinergija. Sinergija yra tai, kas atsitinka, kai prie vieno pridėję vieną gauname ne du, o dešimt, šimtą ar net tūkstantį!

Puikus dalykas, kai du ar keli gerbiami žmonės sutartinai nusprendžia išeiti už išankstinių nusitatymų ribą, kad galėtų stoti į akistatą su dideliu iššūkiu. Kalbame apie entuziazmą, energiją, išradingumą ir jaudulį kurti naują realybę.

[post_blocks]

Sinergija ir kompromisas yra du visiškai skirtingi dalykai. Kompromiso atveju prie vieno pridėję vieną geriausiu atveju gausime tik pusantro, o dažnai ir mažiau, nes abi pusės kažkiek praranda. Sinergija nėra vien tik konflikto sprendimas.

Sinergijos atveju mes išeiname už konflikto ribų ir pasiekėme kažką naujo, kažką tokio, kas visus jaudina naujais pažadais, viltimis, ir pakeičia, transformuoja ateitį. Sinergija yra geresnė už mano būdą ir už jūsų būdą. Ji yra mūsų būdas.

Ji yra visur aplink mus. Gamtos pasaulyje ji yra pagrindinis veikiantis principas. Paukščiai „V“ formos rikiuote gali nuskristi beveik dvigubai toliau, negu nuskristų po vieną, nes jų sparnų mojavimas sukuria kylančią oro srovę. Jei sudėsite du medžio gabalus, tai jie atlaikys daug didesnį svorį, nei kiekvienas gabalas atlaikytų paimtas atskirai.

Tas pats sinergijos principas galioja ir žmonėms. Jie kartu pajėgia atlikti tokius dalykus, kokių niekas neprognozuotų, remdamasis jų individualiais pajėgumais. Sporte tai vadinama savitarpio supratimu.

Puikios komandos turi tiek daug to supratimo arba sinergijos, kad pajėgia įveikti neturinčias tos sinergijos komandas, sudarytas iš mėgstančių pasirodyti žymiai talentingesnių žaidėjų. Todėl remiantis tik žaidėjų individualaus meistriškumo vertinimu neįmanoma prognozuoti komandos rezultatų. Komandos veiklos efektyvumas pranoksta atskirų jos žaidėjų individualaus meistriškumo sumą.

Daugybė pavyzdžių rodo sinergijos galią pakeisti, transformuoti pasaulį. Tačiau ji gali pakeisti ir jūsų darbą bei gyvenimą. Be sinergijos jūsų darbui gresia stagnacija. Be jos jūs neaugsite, netobulėsite. Konkurencija rinkoje ir technologijų kitimas taip suintensyvėjo, kad be pozityvios sinergijos savo rinkoje labai greitai galite tapti tik istoriniu epizodu. Jei nėra sinergijos, nėra ir augimo.

[quote]Sinergija yra visur aplink mus. Gamtos pasaulyje ji yra pagrindinis veikiantis principas. Paukščiai „V“ formos rikiuote gali nuskristi beveik dvigubai toliau, negu nuskristų po vieną, nes jų sparnų mojavimas sukuria kylančią oro srovę. Jei sudėsite du medžio gabalus, tai jie atlaikys daug didesnį svorį, nei kiekvienas gabalas atlaikytų paimtas atskirai.[/quote]

Būsite įtraukti į pražūtingą savo produkcijos kainų mažinimo spiralę, kol iš jūsų verslo nieko neliks. Kita vertus, jei išsiugdysite pozityvios sinergijos mąstyseną, tai galėsite visą laiką išlikti priešakyje, aukštyn vedančioje spiralėje, nukreiptoje augimo link.

Pozityvi sienrgija nedidėja savaime. Galima pagerinti kokį nors gaminį nepaliaujamai tobulinant jį, bet šitaip vargu ar išrasite naują gaminį. Sinergija – tai ne tik atsakas į žmonių tarpusavio konfliktus, ji yra principas, kuriuo remiasi kiekvieno naujo dalyko sukūrimas.

Kai dvidešimtojo amžiaus penktajame dešimtmetyje vadybos profesorius Edvardsas Demingas bandė įtikinti amerikiečių pramoninkus, kad reikia gerinti jų produkcijos kokybę, jie pasirinko kitą kelią – įkeitė savo ateitį, mažindami tyrimų ir plėtros darbus ir susifokusuodami į trumpalaikius pelnus.

Tai dviejų alternatyvų mąstysena: galima rinktis arba aukštą kokybę, arba mažas išlaidas, tik ne viena ir kita. Visi tą žinojo. Amerikoje dėl trumpalaikių pelnų siekimo atsirado nuolatinis spaudimas taupyti kokybės sąskaita ir tai buvo užburto rato pradžia. Susiformavo tokia mąstysena: kokios kokybės turėtų pakakti?

Amerikai atmetus jo pasiūlymą, Demingas išvyko į Japoniją. Iš esmės jis tvirtino, kad defektai prasiskverbia į kiekvieną gamybos procesą, ir tie defektai atbaidys pirkėjus. Todėl gamybos tikslas turėtų būti nepaliaujamas defektų procento mažinimas. Japonų pramoninkai tą Demingo idėją sujungė su savąja kanban filosofija, kuri gamybos kontrolę atiduoda į pačių darbininkų rankas.

Kanban reiškia prekyvietę, turgavietę; darbininkai fabrike renkasi detales kaip pirkėjai renkasi prekes kokioje nors bakalėjos parduotuvėje. Del to atsiranda spaudimas gaminti kuo geresnes detales. Šių dviejų idėjų sujungimo rezultatas buvo mūsų pasaulio naujovė, Trečioji alternatyva pavadinimu „Visuotinės kokybės vadyba“. Jos tikslas yra nuolat gerinti kokybę, kartu nuolat mažinant išlaidas.

Tuo metu amerikiečių gamintojai, kamuojami dviejų alternatyvų mąstysenos, įtempę jėgas stengėsi konkuruoti su vis patikimesniais ir labiau prieinamais japonų automobiliais ir elektronikos gaminiais. Ilgainiui šis užburtas ratas smarkiai pakenkė Amerikos sunkiųjų mašinų gamybai.

Kaip rodo šis pavyzdys, Trečiosios alternatyvos mąstysenos nebuvimas yra didelė kliūtis sinergijai. Žmonės su dviejų alternatyvų mąstyseną kokios nors problemos atžvilgiu negalės pasiekti sinergijos tol, kol nepripažins, kad ji apskritai yra galima. Tokie žmonės mato tik konkurenciją, jie niekada nemato bendradarbiavimo galimybės. Jie visada vadovaujasi principu „mes prieš juos“.

Žymos

Apie autorių

Stephenas Covey (svečias)

1 komentaras

Komentuoti čia

  • labai išsamus straipsnis apie konfliktų sprendimą. esu skaičiusi Stephen Covey „Septynis efektyviai dirbančių žmonių įpročius“, tikrai puikus autorius ir vertingi patarimai.