Nesvarbu, ką galvojate apie ją, kaip apie prezidentę. Reikia pripažinti, kad mūsų šalies prezidentė turi griežtą dienotvarkę. Tipinė jos diena susideda iš sportininkų/menininkų/kitos srities ekspertų apdovanojimų, susitikimų su savo patarėjais bei ministrais, keletos kalbų su savo rėmėjais bei keletos skambučių su užsienio lyderiais.

Visai neseniai “Vanity Fair” publikavo įdomų straipsnį apie JAV prezidento Barako Obamos kasdienybę. Norėdamas pasiruošti šiam straipsniui, jo autorius Maiklas Liūvisas šešis mėnesius buvo šalia prezidento – žaidė su juo krepšinį, klausėsi kalbų, kalbėjo per kiekvieną laisvą minutę, kurią turėjo prezidentas Obama.

Rutina didina produktyvumą

Kiekvieną kartą Liūvisas pakartotinai užduodavo vieną klausimą: “Įsivaizduokite, kad po trisdešimtiems minučių jūs nustojate būti JAV prezidentu. Aš užimsiu jūsų vietą. Paruoškite mane. Pamokykite mane, kaip man reikės vadovauti šaliai – per trisdešimt minučių.”

Iš pradžių Barakas Obama kiekvieną kartą pabrėždavo treniruočių svarbą – įpročio, be kurio negali pradėti savo dienos. Tačiau tai, ką jis pasakė vėliau, buvo daug įdomiau: “Tu pamatysi, kad dėviu tik pilkos arba mėlynos spalvos kostiumą. Aš bandau išgryninti sprendimus. Nenoriu priiminėti sprendimų dėl to, ką šiandien valgysiu ar vilkėsiu. Todėl, kad turiu daug svarbesnių sprendimų, kuriuos turiu priimti.”

Man taip pat dažnai tenka laikytis panašios praktikos, kurios laikosi tiek Lietuvos, tiek JAV valstybių galvos. Dažniausiai kiekvieną rytą valgau tuos pačius pusryčius – indelį sausų pusryčių ir vieną bananą. Popiet suvalgau sumuštinį su vištiena ir atsigeriu sulčių. Neapsunkinu savęs daugybe smulkių nereikšmingų sprendimų.

Kodėl prezidentai bei didelių įmonių vadovai nusprendžia gyventi tokioje rutinoje? Todėl, kad jie kasdien priima daug svarbių sprendimų – sprendimų, kurie daug svarbesni už tai, ką jie turi tą dieną vilkėti ar ką jie turi tą dieną valgyti.

Protinė energija yra ribotas išteklis

Daugybės nereikšmingų sprendimų priėmimas sekina jūsų svarbiausią ribotą išteklį: protinę energiją. Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, Floridos Valstijos Universiteto profesorius Rojus Baumeisteris su savo kolegomis atliko keletą eksperimentų, patvirtinančių, jog tam tikra protinė veikla atima iš mūsų “energijos šaltinį” – laipsniškai mažina mūsų gebėjimą priimti sumanius sprendimus.

Viename iš Baumeisterio tyrimų, pusei dalyvių reikėjo valgyti ridikėlius, o kitai pusei – pakepintus, aromatu dvelkiančius sausainius. Kitame tyrime, pusė dalyvių turėjo nuslopinti savo emocijas žiūrint komediją ar siaubo filmą, kita pusė – reaguoti kaip įprastai. Abiejuose tyrimuose tie dalyviai, kurie valgė ridikėlius ir slopino savo emocijas, t.y. kontroliavo save, iššvaistė savo protinę energiją ir vėliau priiminėjo prastesnius sprendimus.

Per pastaruosius penkioliką metų daugybė tyrėjų atliko panašius eksperimentus. Autoriaus Dano Arielio knygoje “Sąžininga tiesa apie nesąžiningumą” (angl. “The honest truth about dishonesty”) apibendrinama, kad “pavargusios” smegenys mieliau renkasi valgyti nesveiką maistą, meluoti ir atlikti kitus veiksmus, kurie kenkia pačiam žmogui.

Mane ypač sudomino serija Minesotos Universiteto profesoriaus Katelyno Voiso ir jo kolegų eksperimentai. Jie siekė išsiaiškinti ar kasdieniai sprendimai – kokį šokoladinį batonėlį suvalgyti ar kokius drabužius nusipirkti – išsekina mūsų protinę energiją. Rezultatas? Nors šie sprendimai yra gana primityvūs ir iš dalies netgi teikiantys malonumą, jie neigiamai paveikia mūsų protinę energiją.

Taigi, jeigu norite pagerinti savo sprendimų priėmimą, privalote identifikuoti tuos gyvenimo aspektus, kurie yra gana primityvūs – ir tuomet juos “rutinizuoti” kiek tik įmanoma. Kitaip tariant, kasdien privalote priimti vis mažiau sprendimų. Kuo mažiau sprendimų priimate, tuo efektyvesni jie bus.

Man tai reiškia, jog kas dieną vilkėsiu panašius drabužius ir valgysiu tuos pačius pusryčius bei pietus. Galbūt šis požiūris jums netiks ir nieko čia blogo! Galbūt jūsų darbas reikalauja, kad kasdien renktumėtės unikaliai (tarkim, jeigu dirbate žiniasklaidos versle) arba itin kruopščios mitybos (jei esate atletas ar fitneso treneris).

Esmė tame, jog jūs privalote nuspręsti, kurie sprendimai nėra svarbūs ir kaip šiuos sprendimus paversti “autopilotu”. Užuot švaisčius savo protinę energiją dalykams, kurie yra nesvarbūs, reikia išsaugoti šią energiją veikloms, kurios yra svarbios ir nuo kurių priklauso kitų žmonių gyvenimo kokybė.

2012 metų rugsėjo pradžioje žurnalo “Atlantic” redaktorė Hana Rosin išleido naują knygą, pavadinimu “Vyrų pabaiga” (angl. “The End of Men”) (nuoroda į knygą). Joje teigiama, kad moterys įneša daug didesnį indėlį į namų ūkį negu kada nors anksčiau. Jos dominuoja lankant universitetą visame pasaulyje.

Tarkim, Pietų Korėjoje užsienio kalbos egzaminą moterys išlaiko dažniau, ko pasekoje užsienio ministerijai teko priimti minimalios kvotos vyrams reikalavimą. Brazilijoje beveik trečdalis moterų uždirba daugiau už savo vyrus (to pasekoje susikūrė nedidelės vyrų bendruomenės, pavadinimu “Ašaroti vyrai” (angl. “Men of Tears“).

Ši knyga išaugo iš straipsnių ciklo, kurį p. Rosin parašė minėtam žurnalui 2010-iais metais. Žinoma, vyrų giminė tikrai neišnyks, bent jau artimiausiu metu. Tačiau moterys šiais laikais klesti, kai tuo tarpu vyrai šlubuoja. Norėdama patvirtinti šį teiginį, p. Rosin keliavo į įvairiausius JAV kampelius, tame tarpe ir Auburno-Opelikos miestelį (Alabamos valstija), kur moterų uždarbis yra vidutiniškai 40 proc. didesnis už vyrų (vyrams organizuojami specialūs kursai, kaip susirasti darbą ir adaptuotis visuomenėje).

Ekonominis sunkmetis smogė vyrams

Finansų krizė buvo ypatingai nemalonus vyrams: trys ketvirtadaliai iš visų 7,5 mln. Jungtinėse Valstijose prarastų darbų priklausė vyrams: statybos, gamyba, finansai ir panašūs sektoriai. Tarkim, gamybos sektoriuje ši situacija vargu ar pasikeis – darbo jėgą keičia technologijos.

Naujoji paslaugų ekonomika vertina komunukacijos ir prisitaikymo savybes, kuriomis labiau pasižymi moterys. Tik 3 proc. vyrų pradėjo auginti vaikus, kai tuo tarpu žmona dirba pilnu etatu. Tačiau šis procentas neabejotinai augs. Didžioji dalis vyrų, ypač jaunų, “gydosi” žaidžiant vaizdo žaidimus, gerdami alkoholį ir rūkydami cigaretes.

Tai, kas nutinka vyrams, turi didelių pasekmių moterims, ir atvirkščiai. Didžioji dalis neturtingų ir išsilavinimo neturinčių moterų atsisako vedybų, skiriasi. Jos mano, kad vyras yra papildoma burna, kurią reikia išmaitinti (yra teisybės). Tuo tarpu išsilavinusios ir turtingesnės moterys mėgaujasi pilnaverčiais santykiais ir padalinta atsakomybe su savo vyru.

Tiesa, minėta autorė šiek tiek ir perlenkia. Anot jos, netrukus pasaulyje įsivyraus “matriarchatas” (moterų valdžia), kuo aš labai abejoju. Duomenys rodo, jog tik 3 proc. didžiausių pasaulio bendrovių “Fortune 500″ vadovų yra moterys. Svarbiausius politikos postus Jungtinėse Valstijose užima vyrai – 87,5 proc.

“Vyrai valdžioje buvo maždaug 40 tūkst. metų. Moterys prieš maždaug 40 metų pradėjo periminėti valdžią. Žinoma, kai periodai tokie ilgi, dar yra kliūčių, kurias reikės moterims įveikti”, – teigia Hana Rosin. Tarkim, Kinijoje net 40 proc. privataus verslo priklauso moterims. Daugelyje šalių tėvai mieliau norėtų auginti dukrą, o ne sūnų. Kita vertus, mergaičių abortai vis dar išlieka didžiule problema Kinijoje, Indijoje ir keletoje kitų pasaulio šalių.

Kas laukia netolimoje ateityje?

Knyga “Vyrų pabaiga” turtinga ne statistika, o tuo, ką amerikiečiai galvoja apie moteriškumą. Kitame provokuojančiame “Atlantic” straipsnyje “Kodėl moterys vis dar negali turėti visko?”, Anė-Marija Sloter teigia, jog moterys klaidinamos, kad negali turėti puikios karjeros ir šeimos nieko nepaaukojus. Pati Sloter dirbo vadovaujamą darbą valstijoje ir augino vaikus. Tai įmanoma, jei moterys yra turtinga, turi lankstų darbą ar dirba sau.

Tai nėra pirmoji recesija, paskatinusi vyriškumo krizę JAV ir visame pasaulyje. Po dešimtojo dešimtmečio pradžioje įvykusios recesijos, Suzan Faludi parašė knygą apei tai, kad vyrai neturi darbo, pasiekimų ir paramos. Šį kartą istorija šiek tiek kitokia. Ekonomika pakeitė darbo paklausą ir pasiūlą vyrų nenaudai – mažėja statybininkų ir finansininkų, didėja klientų aptarnavimo specialistų ir mokytojų poreikis. Vyrai praranda “svorį” darbo rinkoje.

Kai žmogus sako “man nerūpi ką kiti apie mane galvoja”, jis parodo emocinę sieną, kuria stengiamasi išvengti atstūmimo. Visiems svarbu – žmonės mus mėgsta, ar ne. Kodėl? Todėl, kad esame socialūs gyvūnai (angl. social animals).

Anot garsaus psichologo Abrahimo Maslou (Abraham Maslow), prielankumo mums ir priklausymo bendruomenei pojūčiai yra būtini norint pasiekti visišką asmenybės pilnatvę. Pats psichologas šią būseną vadino sąmoningumo viršūne.

Mums reikia kitų žmonių, kad išgyventume – pradedant kūdikyste, žengiant į mokyklinį amžių ir baigiant profesine karjera. Daugybė tyrimų parodė, jog socialiai ryšiai padeda žmonėms gyventi ilgiau ir laimingiau. Tuo tarpu izoliacija yra didžiausia kančia.

Keturių žingsnių priešnuodis

Įsitikinimas, kad savo potencialą pasieksite be kitų žmonių pagalbos tėra iliuzija. Norėdami sėkmingai laviruoti profesiniame ir asmeniniame gyvenime, jums reikia žmonių, su kuriais galėtumėte pabendrauti, kurie galėtų jūsų išklausyti ir kurie palaikytų jūsų nesubrandintas idėjas.

Man dažnai reikia kitų žmonių, kad galėčiau objektyviau įvertinti save. Kad galėčiau suprasti kiek patobulėjau per tam tikrą laiko tarpą. Kad identifikuočiau savo stipriąsias ir silpnąsias vietas. Turiu patikimų draugų ir kolegų, kurie padeda man “atrasti” save.

Turint omenyje šį giliai užkoduotą socialinį poreikį, mus gali įskaudinti žmonės, kurie neigiamai vertina mus ir mūsų veiklą. Kitų žmonių žodžiai gali įskaudinti arba paskatinti ilgai depresijai. Kitų žmonių nuomonės ignoravimas yra išmokstamas įgūdis. Štai keturi žingsniai, padėsiantys nekreipti dėmesio į žmones, kurie jūsų nemėgsta.

Žingsnis nr. 1 – “pagaukite” save intuityviai ginantis nuo kitų žmonių nuomonės. Norint pataisyti neigiamą reakciją, visų pirma, reikia tą reakciją identifikuoti. Užuot išreiškus savo emocijas, stabtelėkite ir paklauskite savęs: “Ką aš jaučiu?” Baimę krūtinėje, išdavystę širdyje, pyktį pečiuose, pažeminimą pilve? Prireiks nemažai laiko, tačiau šį žingsnį atlikti būtina. Jo dėka pradėsite racionaliai mąstyti, užuot neracionaliai reagavus.

Žingsnis nr. 2 – paklauskite savęs, kokie buvo tam tikro žmogaus ketinimai. Kai jaučiate norį išreikšti gynybinę reakciją tam tikram žmogui, paklauskite savęs, kokie gi galėtų būti to žmogaus ketinimai. Ar jis tikrai norėjo jus įžeisti, apgauti, įskaudinti? Reaguojant į žmogaus komentarus, paklauskite savęs: “Kokie buvo šio komentaro ketinimai? Ar jais buvo norima įžeisti? Ar kiti sutiks su šiuo komentaru ir ims mane taip pat vertinti negatyviai?”

Žingsnis nr. 3 – nuspręskite, ar to žmogaus atakos objektas esate jūs ar jūsų idėjos. Kai mūsų smegenys jaučia potencialią grėsmę, mes reaguojame taip, tarytum, mus būtų įžeidę asmeniškai. Giliai įkvėpkite ir paklauskite savęs: “Ar tas žmogus atsiliepė apie mano idėjas ar apie mane asmeniškai?” Jei negalite suprasti, pabūkite to žmogaus kailyje, nujauskite jo ketinimus, jų priežastis ir artimiausius planus. Nuojauta pakuždės atsakymą.

Žingsnis nr. 4 – jei žmogus jūsų nemėgsta, paklauskite savęs, ar jums tai rūpi. Kai kurie žmonės jus mėgsta, kiti – ne. Ar to žmogaus atsiliepimas daro poveikį jūsų karjerai ar asmeniniam gyvenimui? Kaip galite išlikti neutralus ir neparodyti neapykantos tam žmogui? Kuo labiau sugebate priimti kitus tokius, kokie jie yra, nekeisti jų ar jų nuomonių, bei išklausyti jų su didžiule kantrybe bei empatija, tuo greičiau įgyvendinsite savo tikslus.

Vietoj išvadų

Anot autorės Šarlotės Kasl (Charlotte Kasl), kai žmogus ima cenzūruoti savo nuomone, tas žmogus gali pasiekti aukščiausią savo potencialą. Pakilkite virš kasdienės kritikos ir nustokite jausti baimę ir pyktį. Jei darysite viską, ką įmanoma su tuo, ką turite, jūs nešvaistysite brangiausio savo ištekliaus: energijos.

Lygiai prieš vienerius metus startavo verslo edukacijos portalas “Verslas.in”. Pradžia nebuvo lengva. Vos kelios dešimtys straipsnių ir keli šimtai lankytojų per dieną. Tai viskas, ką turėjome. Neturėjome konkretaus plano, tik didžiulį entuziazmą.

Diena po dienos, straipsnis po straipsnio, šis projektas išaugo į kai ką didesnio. Į tai, ko nebegali sukontroliuoti vienas žmogus. Jūsų teismui publikavome šimtus straipsnių, pakalbinome ne vieną verslininką, įdiegėme ne vieną svetainės atnaujinimą.

Taip dirbdami išaugome į vieną didžiausių Lietuvoje verslo edukacijos portalų. Ir šiandien, kaip jau supratote, mūsų komanda švenčia vienerių metų gimtadienį. Šiame įraše pasidalinsiu mūsų pirmųjų metų rezultatais ir artimiausiais planais.

Pirmųjų metų rezultatai ir išvados

Visuomet maniau, kad bet kokioje veikloje svarbiausi yra skaičiai. Jie, skirtingai nei subjektyvios nuomonės, reprezentuoja faktus. Štai keletas verslo edukacijos portalo “Verslas.in” skaičių:

• 980 tūkst. paspaudimų
• 210 tūkst. unikalių apsilankymų
• 65 tūkst. unikalių lankytojų
• 2500+ “Facebook” fanų
• 550+ straipsnių bei įrašų

Žinoma, “nuogi” skaičiai nieko išsamaus nepasako. Visuomet reikia turėti atramą, pagal kurią lygiuojamės. Šiuo atžvilgiu manau vertingiausia būtų pateikti mūsų unikalių apsilankymų augimą:

Kaip matyti, progresas yra. Šį mėnesį planuojame pasiekti 40 tūkst. unikalių apsilankymų. Reikia pripažinti, tai nėra didelis skaičius, tačiau mūsų nišoje – verslo edukacijos – gana neblogas rezultatas. Ypač augimą turėtų paskatinti netrukus pasirodysiantys atnaujinimai…

Artimiausi planai ir naujos rubrikos

Per ateinančią savaitę, t.y. iki rugsėjo 1-os dienos, vartotojai išvys dvi naujas rubrikas. Kokios jos? Tai kol kas yra paslaptis, tačiau sužinosite jau labai greitai. Šiuo metu galime pristatyti keletą “kosmetinių” atnaujinimų:

• Nauja rubrika – finansai. Pinigų valdymas yra viena svarbiausių verslo funkcijų. Pirmus metus negalėjome publikuoti vertingo turinio šia tema, nes neturėjome patirties finansų srityje. Ilgai ruošėmės ir pagaliau pateiksime aktualių straipsnių buhalterijos, apskaitos, investavimo, rizikos valdymo bei kitomis temomis.
• Subkategorijų atsiradimas. Iki šiol turėjome penkias rubrikas, į kurias buvo sudėta daugybė įvairių straipsnių. Ilgainiui, didėjant straipsnių kiekiui atsirada poreikis juos klasifikuoti į potemes – taip gimė subkategorijos. Šis papildomas meniu turėtų palengvinti Jūsų naršymą svetainėje.
• Autoriaus nuotrauka ir straipsniai. Jei anksčiau prie kiekvieno straipsnio matydavote autoriaus vardą ir pavardę, tai dabar dar matote ir jo nuotrauką. O paspaudus ant autoriaus vardo ir pavardės atsidarys visi to autoriaus straipsniai bei tinklaraščio įrašai.
• Panašių straipsnių rekomendacijos. Dabar vartotojui bus patogiau pasiekti turinį, kuris yra labai panašus į tą, kurį jis šiuo metu skaito. Vietoj panašių straipsnių blokelio straipsnio viduje sukūrėme tokią pat rubriką po straipsniu, tik su iliustracijomis.

Žinoma, tai nėra revoliuciniai pakeitimai. Veikiau, kaip minėjau, kosmetiniai. Pačius geriausius dalykus palikome ateinančiai savaitei (penktadieniui arba šeštadieniui). Kaip sakoma, gerų dalykų reikia laukti ilgai.

Pabaigai

Pagaliau, Jūs! Nebūtų prasmės atnaujinti svetainės, tobulinti sistemos, kelti turinio kokybės, jei ne mūsų vartotojai. Per šiuos metus gavome daugybę jūsų gerų atsiliepimų, o tai yra didžiausias atpildas mums. Noriu nuoširdžiai padėkoti visiems portalo lankytojams už dalyvavimą mūsų veikloje. Ačiū Jums!

Pagarbiai,
“Verslas.in” įkūrėjas,
Paulius Vitkus

“Aš nenoriu būti inovatorius, aš tiesiog noriu greitai užsidirbti bapkių. Mano religija yra doleris. Taigi aš tapau tuo, kuo ir turėjau tapti – akcijų biržos brokeriu”, – filmo “Rizika” pagrindinis veikėjas, Setas Deivisas

Padorumas ir pardavimai. Vos keletą mėnesių padirbėjęs “Lintel” kontaktų centre (TEO įmonių grupės dalis) galiu drąsiai teigti, jog tai sunkiai suderinami žodžiai. Kas antras mano paties pardavimas yra paremtas blefu. Sakyčiau, mažokai..

Nors iki gero pardavėjo man toli, mokausi sparčiai. Yra iš ko: kolegos, knygos ir.. filmai. Tikrai nesitikėjau atrasti tokį puikų filmą apie pardavimus kaip “Rizika” (angl. “Boiler Room”). Patiko, tad dalinuosi filmo aprašymu su jumis.

Nuosavo nelegalaus kazino priežiūra

Pagrindinis filmo herojus Setas Deivisas turi savo nediduką kazino, įsikūrusi tiesiog jo nuomojamame bute. Čia susirenka aplinkinių mokyklų ir koledžų studentai praleisti laisvą laiką tarp pamokų. Setui sekasi gerai, jis uždirba gerus pinigus, bet kazino yra nelegalus..

Didelis “bet” jo tėvui, kuris yra aukštą reputaciją turintis teisėjas. Jiedu pykstasi ir toliau, tad konfliktas paskatina jį priimti gero draugo pažįstamo pasiūlymą dirbti vienoje akcijų brokerių įmonėje “J. T. Marlin”. Ne itin garsi įmonė, tačiau pakankama konfliktui nutraukti.

Setas nuvyksta į “grupinį” darbo interviu. Viena geriausių filmo scenų! (nuoroda) Kodėl? Todėl, kad Džimis Jangas (kurį vaidina garsus aktorius Benas Aflekas) trumpai, drūtai ir su nepaprastu geram pardavėjui būdingu pasitikėjimu savimi pasakė “kalbą” naujiems darbuotojams, tarp jų ir Setui. Dar kurį laiką veikęs kazino galiausiai uždaromas, nes be įkūrėjo pagalbos jam generuoti pelną sekasi sunkiai.

Pirmasis pardavimas ir įtarimai dėl įmonės

Po daugybės pamokymų ir patarimų, pagrindinis veikėjas pagaliau parduoda. Iš pradžių jis susisiekia su “užimtu” daktaru, tačiau paminėjus naują vaistą “Phenodryl” ir jo potencialą, minėtas daktaras susidomi. Pardavimo sandorį užbaigia Krisas Varikas (jį vaidina garsus aktorius, Vinas Dieselis).

Setui sekasi vis geriau ir geriau. Pardavimas po pardavimo ir tarp naujokų jis tampa lyderiu. Po sėkmingai išlaikytų akcijų biržos brokerio egzaminų (“Series Seven” testas), pardavėjas tampa savo amato meistru ir lygiu su senbuviais įmonės darbuotojais.

Vieną vakarą palikęs krepšį biure, Setas nusprendžia į jį grįžti ir pamato keistą dalyką – vienas įmonės darbuotojų naikina svarbius dokumentus (paprastai tai daroma norint nuslėpti mokesčius). Setas įtaria kažką negero, tad nusprendžia išsiaiškinti. Žingsnis po žingsnio jis ima perprasti “J. T. Marlin” pinigų uždirbimo sistemą, kuri yra nelegali.. Pasirodo, jog jis pardavinėja neegzistuojančių bendrovių akcijas.

Trys dalykai, kurių galime pasimokyti

• Taktiškumas. Tai yra savotiškas saiko jutimas, mokėjimas tinkamai elgtis, kito žmogaus vidinės būsenos, nuotaikos ir siekių supratimas, jautrumo ir pagarbos rodymas (nebūtinai jautimas) pašnekovui. Tinkamas taktas yra vienas svarbiausių diplomatijos elementų, labai praverčia derybose ir pardavimuose.
• Chamiškumas. Norint kažką pasiekti, neužtenka būti geru. Reikia galvoti apie savo tikslus ir atkakliai jų siekti. Chamiškumas dažnai padeda greičiau pasiekti savo tikslus. Jei bendraujant gebėsite balansuoti tarp taktiškumo ir chamiškumo – gebėsite “parduoti” bet ką. Nors ir ledus eskimams!
• Padorumas. Žinoma, viskam yra ribos. Galiu pasidalinti savo nedidele patirtimi. Esu pardavęs interaktyviąją televiziją GALA 1925-ų metų gimimo moteriai. Jai akivaizdžiai tokios nereikėjo, bet “įstūmiau”. Tebūnie. Galėjau “įstumti” tą patį moteriai, kuri į ragelį verkė ir šaukė “Aš esu invalidė!” Galėjau, tikrai galėjau. Tačiau tai jau būtų buvę nepadoru. Viskam yra ribos.