Visuomet norėjau turėti savo verslą. Vis dėlto, didžiąją dalį laiko savo gyvenime praleidau kaupiant patirtį bei žinias tam, jog būčiau geriau pasiruošęs verslo startui. Iš pradžių studijavau rinkodarą ir operacijų valdymą, po to sekė finansai, nes jaučiau šią sritį išmanąs prasčiausiai. Po to pradėjau dirbti konsultantu “MBA Enterprise Corp” organizacijoje tam, kad galėčiau iš arčiau pamatyti, kaip “statomas” verslas.

Tikriausiai numanote, ką patarčiau jaunam žmogui, norinčiam tapti verslininku. Ne! Nepatariu jam kaupti kiek įmanoma daugiau patirties bei žinių. Vietoj to, galiu pacituoti vieną sėkmingą verslininką, su kuriuo teko bendrauti “MBA Enterprise Corp” bendrovėje. Jis pasakė: “Kodėl tu nori skaityti ir mokytis apie tai, kaip pabučiuoti merginą? Vietoj to, tiesiog pabučiuok ją!” Šis žmogus man paaiškino, ką turįs galvoje:

• Gali būti, jog niekuomet nenustosite skaityti apie tai, kas jums patinka. Vietoj skaitymo apie verslą, geriau eikite ir kurkite jį. Nėra geresnio pakaitalo skaitymui apie patirtį versle už pačią patirtį.
• Beveik garantuotai pirmąjį kartą patirsite nesėkmę, o tikėtina, jog ir dar keletą kartų po to. Nesėkmė yra tokia pat vertinga kaip ir sėkmė.
• Galiausiai, jūs rasite savo kelią ir suvoksite, jog tikroji patirtis yra visiškai skirtinga nuo tos, apie kurią skaitėte ar apie kurią jums buvo kas nors pasakojęs.

Mano įkurtai bendrovei “Wild Creations” švenčiant šešerių metų gimtadienį, galiu tvirtai patikinti, jog tai buvo vertingiausias patarimas mano gyvenime. Didžiuojuosi “Wild Creations” pasiekimais ir nesigailiu nė vieno dalyko, kurį žengiau vystant šį verslą. Prisiminkite, jog nėra geresnio pakaitalo skaitymui apie patirtį versle už pačią patirtį. Tad, jeigu norite kurti verslą, nustokite jam ruoštis ir tiesiog kurkite. Tiesiog pabučiuok merginą!

Beje, žmogus, kuris man davė šį patarimą yra toks Warrenas Buffettas.

Vakar vykęs jau dvyliktasis “HubCamp” renginys pritraukė nemažą žmonių auditoriją. Tiesa, pats renginys šįsyk buvo trumpesnis nei ankstesni. Organizatoriai taip pat pripažįsta, jog yra buvę ir geresnių sueigų. Kita vertus, keletas pranešimų buvo išties įdomūs, tad glaustai pasidalinsiu savo asmeniniais įspūdžiais iš šio renginio.

Vytautas Butkus apie “StartupLithuania.com” ir “Startup Road Show”

Pirmasis pranešėjas Vytautas trumpai papasakojo apie “StartupLithuania” projektą, kuris turėtų apjungti įvairias “startuolių” iniciatyvas, konkursus, renginius: “StartupHighway“, “StartupMonthly“, kita. Daugiau apie būsimą konkursą “Startup Road Show” bus galima sužinoti “Login” konferencijoje, kur organizacija turės savo stendą.

Domas Sabockis apie patogesnį būdą saugoti turinį internete

Anot internetinio įrankio “Dragdis” vieno iš įkūrėjų Domo Sabockio, vartotojai susiduria su viena didele problema – nepatogiu turinio (paveikslėliai, vaizdo įrašai, tekstas, nuorodos) saugojimu bei kolekcionavimu. Išsaugant turinį į kompiuterio atmintį (dešinysis pelės mygtukas -> “Išsaugoti nuotrauką kaip” -> aplankalo pasirinkimas -> t.t.) atliekame 5-7 paspaudimus (angl. clicks). Be to, vėliau dar labai sunku rasti tai, ką išsisaugojote.

Minėtas įrankis leis ne tik patogiai – vos vienu paspaudimu ir “nuvilkimu” (angl. drag and drop) – išsisaugoti mėgstamą turinį, tačiau ir atrasti naują, kuris yra susijęs su išsaugotuoju. Panašu, jog sukurtas protingas algoritmas, pateiksiantis vartotojui naudingo turinio. Šiuo metu projektas yra testavimo stadijoje, tačiau jau galima registruotis ir laukti pakvietimo. Neabejoju, jog projektas susilauks tarptautinio dėmesio.

Indrė Narauskaitė apie tai, kaip mes visi mėgstame talentus

Per pastaruosius penketą metų televizija ir internetas išpopuliarino įvairius talentų pasirodymus bei konkursus. Socialinių mokslų kolegijos (SMK) atstovė Indrė įsitikinusi, jog žmonės dievina talentus ir pateikė nemažai žinomų pavyzdžių, tarkim, Jorge ir Alexa Narvaez. Būtent dėl didžiulio populiarumo, SMK ir prekybos centras “Panorama” organizuoja talentų šou “Parodyk save“, kuris vyks kovo 23 dieną (registracija iki kovo 10 dienos).

Mindaugas Kriščiūnas apie “XTGem” pasiekimus bei tolimesnius planus

Mobiliųjų puslapių kūrimo įrankio “XTGem” atstovas glaustai pateikė projekto užuomazgas ir raidą. Projekto pradininkas – Povilas Musteikis, kuriam dabar vos 21-eri metai. Anot pranešėjo, paslauga naudojasi daugiau kaip 3 mln. mobiliųjų svetainių kūrėjų, o pastarųjų svetainės susilaukia 1,2 mlrd. paspaudimų (angl. clicks) per mėnesį. Pavydėtini rezultatai, juoba, kad įmonė plečiasi ir ieško naujų darbuotojų (programuotojų, dizainerių).

Arvydas Šlekaitis apie polinkį į destrukciją ir žaidimą “ToyBomber”

UAB “Membranos” vadovas pasakojo apie naujausią komandos sukurtą žaidimą mobiliesiems ir planšetėms – “ToyBomber”. Iš pradžių buvau skeptiškas, tačiau dar visai naujas žaidimas jau turi 2 tūkst. aktyvių vartotojų, kurie mėgaujasi žaidimu kasdien. Pats žaidimas yra nemokamas, tad klausimų ir atsakymų sesijos metus uždaviau klausimą: “Kaip uždirbsite pinigus?” Atsakymas – reklama. Sakyčiau, tradicinis.

Paulius Dauparas apie projektų valdymo čempionatą

Pats pranešimas buvo trumpas, nes jo tikslas – supažindinti auditoriją su projektų valdymo čempionatu, kurį organizuoja “Young Crew” kolektyvas. Registracija jau prasidėjo ir truks iki kovo 17-os dienos. Kol kas sunku vertinti patį konkursą, nes tokio dar nebuvo. Daugiau informacijos rasite užsukę į čempionato svetainę.

Kai kurie žmonės vasario 16-ąją pasitinka netradiciškai. Nuo 2005-ųjų metų verslumo skatinimu bei konkursų organizavimu užsiimanti “Verslauk” komanda į ISM universitetą sukvietė jaunuosius verslininkus bei “Lietuvos verslo konfederacijos” atstovus, kur vyko renginys “Kūrybiškas verslas: menas, ryšiai, visuomenė“. Nuo pat įsikūrimo būdami “Verslauk” partneriais, sudalyvavome ir mes!

Šiame įraše pasidalinsiu tuo, ką išgirdau renginio metu – tiek per pirmuosius penkis pranešimus, tiek finalinėje diskusijoje, kuri neabejotinai tapo viso renginio “vinimi”. Apibendrinimus pasiliksiu pabaigai, tačiau norisi jau dabar pasidžiaugti, jog verslumo skatinimas Lietuvoje įsibėgėjo, sąlygos verslui plėtoti gerėja, o valdžios institucijos įsiklauso į jauno žmogaus poreikius. Ką gi, pradėkim!

I-as pranešimas: Eimantas Mikšys apie bepiločių lėktuvų plėtrą

Eimantas Mikšys – 21-erių metų studentas, konkurso “Verslauk” pirmosios vietos nugalėtojas. Atsakingas už bepiločių lėktuvų su stebėjimo įranga paslaugos “Brazauskas kosmose” vystymą.

Eimantas tvirtina, kad keletą mėnesių vystomas bepiločių lėktuvų projektas įsibėgėja ir kovo mėnesį planuojami pirmieji pardavimai. “Fokusas – žemės ūkis”, tvirtina jis. Tačiau pats produkto taikymas galimas daugelyje sričių: šilumos ūkis, naftotiekio gedimo paieškos, renginių ir sporto transliacijos bei kita.

Buvo paliesta viena skaudžiausių verslo realijų – gerų pardavėjų verbavimas. Anot jo, geras pardavėjas yra tas, kuris 1) jaučia entuziazmą, turi patirties bei jaučiasi “savas”, t.y. juos pasiekti galima 24 valandas per parą; 2) išmano produktą, kurį pardavinėja, yra kompetetingas, turi įdirbį veiklos srityje, pasireiškiantį kontaktų gausa.

Jo įkurta įmonė šiuo metu turi du pardavėjus, kas iš tiesų yra geras rezultatas. Auditorijoje pasigirdo klausimas: “Kaip radote gerus pardavėjus? Juk jeigu jie yra tokie geri, jie turi pasirinkimą dirbti su stambesniais pardavimais.” Eimantas pripažįsta, jog abu pardavėjai yra seni pažįstami, tad suveikė asmeninės pažintys. Tokia realybė.

II-as pranešimas: Romualdas Urbonas apie projekto “Lėkštė.lt” startą

Romualdas Urbonas – konkurso “Verslauk” antrosios vietos nugalėtojas. Atsakingas už internetinę platformą “Lėkštė.lt”, kur žmonės patogiai galės užsisakyti maisto į namus ir biurą.

Romualdas sako, jog idėja adaptuoti užsienyje sėkmingai veikiantį maisto užsakymo internetu modelį kilo maždaug prieš metus, o internetinis adresas “lėkštė.lt” užregistruotas 2012-ųjų liepos 17 dieną. Būtent tiek užtruko paties produkto kūrimas, kuris pasirodys šią savaitę. Anot Romualdo, kol kas pavyko patraukti septynis restoranų tinklus, tarp kurių ir “MaxiPica”, “Picų menas”, “PastaKrido” bei kiti vardai. Artimiausiu metu bus daugiau.

Pranešėjas teigia, jog verslo pradedantieji neturėtų vengti trijų dalykų: 1) dalyvavimo konkursuose, ko pasekoje “lėkštė.lt” laimėjo piniginį prizą bei galimybę pusę metų įsikurti verslo centro “Europa” patalpose; 2) konsultacijų bei patarimų (šioje vietoje prisiminiau Vilniaus mero Artūro Zuoko citatą: “Nebijok paklausti”) ; 3) žiniasklaidos dėmesio.

Labiausiai mano dėmesį patraukė kita realija, su kuria susiduria beveik kiekvienas verslas. Tiek Romualdas iš “lėkštė.lt”, tiek Eimantas iš “Brazauskas kosmose” teigia dirbantys vieną valandą per dieną. Oficialiai, žinoma. Nors “lėkštė.lt” komanda susideda iš trjų žmonių, oficialiai dirbantis yra tik vienas žmogus. Vėlgi, tokia realybė.

III-as pranešimas: Darius Rupšlaukis apie apie pardavimų planavimą ir vykdymą

Darius Rupšlaukis – derybų ir pardavimų konsultantas, dirbantis šiose srityse nuo 1995 metų. Kūrė ir įgyvendino pardavimų ir klientų aptarnavimo sistemas Sankt Peterburge, Maskvoje bei Lietuvoje.

Savo pranešimą Darius pradėjo nuo teiginio, kad gimė būti mokytoju: “Dar penktoje klasėje laiptinėje mokiau bendraamžius įvairių dalykų ir jie man norėjo už tai mokėti.” Internetinės svetainės “Derybos.lt” savininko Dariaus Rupšlaukio pranešimas pasižymėjo metodiškumu bei nuoseklumu, taip pat nepagailėta gausybės pavyzdžių.

Nors visi vertiname komplimentus, iki šiol nesuvokiau jų įtakos. Tarkim, buvo pateiktas pavyzdys apie vienos parduotuvės pardavėją, užmovusią odinę striukę pirkėjui vaikinui. Pardavėja pasakė: “Atrodote kaip tikras banditas.” Pirkėjui patiko. Tai subtilus komplimentas, tačiau irgi komplimentas. Žinoma, niekuomet nereikia “persūdyti”.

Stebuklingoji pardavimų formulė pagal Darių: prekės savybė + jungiančioji frazė + nauda klientui. Tarkim: “Šis produktas pagamintas iš aukščiausios rūšies porceliano, tai leis jums realizuoti jį už aukštą kainą” arba “Gerdami arbatą iš sidabrinio puodelio, jūs tapsite energingu.” Pilną pranešėjo prezentaciją parsisiųskite paspaudus čia.

IV-as pranešimas: Elvinas Jakimovas apie internetinės komunikacijos galimybes

Elvinas Jakimovas – įmonės “Ad Fingers” pardavimų vadovas. Atstovaujama įmonė kuria prekių ženklų strategijas Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiauja su reklamos bei žiniasklaidos agentūromis ir tiesioginiais klientais.

Dėl ligos renginyje nepasirodė “Ad Fingers” direktorius Kristoforas Akromas, tačiau jį pavadavo įmonės pardavimų vadovas, Elvinas Jakimovas. Vienas svarbiausių ir dažniausiai pamirštamų dalykų rinkodaroje, priminė Elvinas, yra vartotojų įpročių vertinimas per asmeninę prizmę. Padarius klaidingas išvadas, priimami klaidingi sprendimai.

Pranešimo metu buvo paliesta daugybė internetinės rinkodaros priemonių (ypač per klausimų ir atsakymų sesiją) iš plataus įmonės paslaugų spektro, tačiau įdomiausia man pasirodė mobiliųjų apliacijų tema. Elvinas teigia, jog “visas tas aplikacijų reikalas yra pernelyg išpūstas”. Paukščiai čiulba, kad prie to nemažai prisidėjo “Omnitel” bendrovė.

Kita vertus, pastebi, jog visuomet žvelgti iš savo individualios įmonės pozicijų. Gali būti taip, jog visų aukštinama internetinės rinkodaros priemonė jūsų įmonei nesuveiks. Arba gali būti taip, jog mobilioji aplikacija yra būtent tai, ko jums ir reikia. “Reikia žiūrėti į savo individualią įmonę bei jos prioritetus”, – sako Elvinas Jakimovas.

V-as pranešimas: Algimantas Akstinas apie tai, kaip nepasiklysti verslo aplinkoje

Algimantas Akstinas – Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius. LVK yra didžiausia verslo organizacija, vienijanti paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones, t.y. daugiau nei 1,5 tūkst. narių.

Pateikęs glaustą įvadą į svarbiausias verslo organizacijas Lietuvoje, pranešimas pasisuko link patarimų jaunam verslui. Anot Algimanto, būsimas verslininkas kuo anksčiau privalo kaupti kitų žmonių vizitines korteles, kontaktuoti gyvai (o ne tik elektroniniu paštu), o galbūt svarbiam partneriui kartais parašyti ir paprastą laišką.

Ne mažiau įdomus buvo pranešėjo pasakojimas apie tai, kaip lietuviai nesugeba kooperuotis. Vienai Lietuvos įmonei buvo pasiūlytas stambus užsakymas, tačiau supratusi, jog tokių pajėgumų neturi, įmonės vadovas atsistojo ir išėjo. O kodėl šioje situacijoje nepasidalinus užsakymu su konkurentu ir neužsidirbus papildomų pinigų?

Taip pat Algimantas pataria kuo anksčiau pradėti burti stiprią komandą ir neužsiminėti “vienadieniais projektais”, t.y. greito pelno siekimu aukojant ilgalaikę perspektyvą ir reputaciją. Anot jo, dėl neaiškaus patikimumo kai kuriose šalyse partnerystės tarp įmonių sudaromos dalyvaujant abiejų šalių aukštiems valdžios pareigūnams.

Diskusijos tema: verslumo skatinimas ir verslo sąlygų gerinimas Lietuvoje

Į diskusiją įsijungė visi renginio dalyviai, o aktyviausi buvo Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) ir “Jaunimo verslo klubo” (JVK) atstovai: Algimantas Akstinas, Kęstutis Jankauskas, Tomas Sinica, Silvinija Simonaitytė, Vytautas Jančiauskas, Mindaugas Busila bei Evaldas Damanauskas.

Aptarinėjamų temų spektras, reikia pripažinti, buvo labai platus: pradedant verslo aplinkos gerinimu ir baigiant emigracija, kuri neleidžia “užsiauginti” vietinių verslininkų. Ir nors diskutuoti visuomet įdomu, dažniausiai pasigendu konkrečių sprendimų. Galbūt todėl šioji diskusija buvo kitokia, negu dalyvaudavau iki tol.

Buvo atkreiptas dėmesys į nišą, į kurią turėtų orientuotis Lietuva. Kas tai galėtų būti? Logistikos “tiltas” tarp Rytų ir Vakarų? Paslaugų tiekimo centras? Lazerių pramonės centras? O galbūt net medicinos turizmo centras? Buvo iškelta visokių versijų, tačiau aš įžvelgiu pernelyg didelės specializacijos pavojus. Vyriausybei remiant tik, sakykim, lazerių centrų kūrimąsi ir plėtrą, mažiau lėšų skiriama kitoms sritims, kuriose taip pat gali kurtis sėkmingi verslai.

Pratęsiant verslo finansavimo temą, diskusijos dalyviai vieningai sutiko, jog tai viena iš pagrindinių kliūčių pradedant verslą. Faktas nr. 1: bankai ir kitos finansinės institucijos nenori suteikti paskolos jaunai įmonei be užstato. Faktas nr. 2: jaunas verslas dar tik kuriasi, todėl paprasčiausiai neturi ką užstatyti bankams. Ką daryti? Kiek verslui reikia pinigų verslo pradžiai? Mano nuomone, dažnai užtenka tiek, kad pats verslo kūrėjas galėtų “pragyventi”.

Tuomet padarykime taip: vietoj to, kad Vyriausybė finansuotų lazerių pramonės centrus ar kitas “prioritetines” veiklas, atrinkime originaliausias idėjas turinčius ir entuziazmo nestokojančius jaunus žmones ir suteikime jiems po 10-20 tūkst. litų verslo pradžiai. Iš savo patirties galiu pasakyti, jog 10 tūkst. litų ir vienerių metų eksperimentui pavadinimu “verslas” – pilnai pakanka. Žinoma, paramą turi gauti tie, kuriems jos reikia..

Pagalvokite apie verslininko asmenybę. Žinoma, jog visiems verslą vystantiems žmonėms galioja tam tikra unikali mąstysena, požiūris. Bet atidžiau įsižiūrėjus galima pastebėti, jog kiekvienas verslininkas atitinka tam tikrą archetipą.

Kai kurie verslininkai yra išradėjai, į viską žiūrintys kaip į iššūkį, nuolat sprendžiantys problemas. Kiti yra pardavėjai, tikintys, jog bet kokia preke galima sugundyti vartotojus. Kiti tiesiog nori pakeisti pasaulį į gerąją pusę ir kurti verslą.

Tačiau ar toks verslu užsiimančių žmonių skirstymas yra svarbus? Mano nuomone, kuo anksčiau suprasite savo stiprybes, tuo geriau būsite pasiruošę verslo plėtojimui. Akivaizdu, jog kiekvienas tipas turi savo stiprybių ir silpnybių rinkinį.

Visuomet svarstydavau, ar yra koks nors būdas suskirstyti verslininkus į aiškius rėmus atlikus tam tikrą testą ar pasinaudojus kitu metodu (kažkas panašaus į Myers-Briggs psichologinį testą, pritakytą verslo žmonėms). Ir tuomet atradau Joe Abrahamo knygą “Entrepreneurial DNA“.

Jo skirstymo šablonas nebūtinai yra pats geriausias, tačiau pakankamai logiškas. Anot jo, egzistuoja keturi verslininkų tipai, arba kaip jis pats sako, kvadrantai: kūrėjas (angl. builder), oportunistas (angl. opportunist), specialistas (angl. specialist) ir išradėjas (angl. innovator).

Kūrėjas. Šis verslininkas yra tikras verslo žaidimo šachmatininkas, visuomet siekiantis būti keliais žingsniai priekyje konkurentų. Jis dažnai apibūdinamas kaip susikoncentravęs, šaltas, negailestingas ir skaičiuojantis. Daugelis teigia, jog Donaldas Trumpas įkūnija šią kategoriją.

Oportunistas. Šis tipas atspindi polinkį į riziką, kurį turi kiekvienas verslininkas, tik skirtingu laipsniu. Jis siekia būti tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje, bandydamas uždirbti pajamų iš visko, ko gali. Jeigu jautėte poreikį įsitraukti į veiklą, uždirbsiančią greitų pinigų (NT sandoris, išėjimas į viešąją akcijų biržą), galbūt esate oportunistas.

Specialistas. Šis verslininkas įžengs į tam tikrą veiklos sritį ir užsiliks joje nuo 15 iki 30 metų. Jie tampa šios srities specialistai, įgauna didžiulę reputaciją ir pripažinimą verslo bendruomenėje, tačiau sunkiai atranda išskirtinumą perkrautoje rinkoje. Keletas šio tipo pavyzdžių: puikus dizaineris, IT ekspertas, nepriklausomas advokatas.

Išradėjas. Šio tipo atstovus dažnai galite rasti laboratorijoje, ieškantį naujo “recepto”, koncepcijos, sistemos veiklos modelio ar produkto, kuris sukurtų stiprų verslą. Didžiausias išradėjų iššūkis – pripažinti verslo realybę ir atitrūkti nuo nuolatinio produkto kūrimo. Pernelyg daug išradėjų, kaip “Segway” įkūrėjas Deanas Kamenas, susikoncentruoja ties vienu produktu, nors tuo metu turi patentavęs dar 440 įrenginių.

Savo tipo atradimas yra tik pradžia. Po to turite išnaudoti savo turimas stiprybes, pašalinti ar kompensuoti savo silpnybes bei parengti jums tinkantį planą. Dar geriau, jei turėtumėte mokytoją/mentorių. Per daug naivu tikėtis, jog viena metodologija padės jums surasti save. Juk verslas yra nenuspėjamas, realybė nuolat keičiasi.

Sužinokite koks yra jūsų verslininko tipas, apsilankius “bosiDNA” svetainėje, paspaudus čia.

Aš, kaip tikriausiai daugelis jūsų, praleidžiu pernelyg daug laiko prieš kompiuterio ekraną. Kai einu į susitikimus, kartu su kolegomis dažniausiai susitinkame prie konferencijų stalo ar oro uosto laukiamajame, o dar dažniau – kavinėse. Tačiau bendrasis visų šių vietų rodiklis yra ne stalas, klaviatūra ar kava, o.. sėdėjimas.

Kai dirbame, sėdime ilgiau nei darome ką nors kita. Sėdėdami vidutiniškai praleidžiame 9 valandas 20 minučių, lyginant su miegu, kuris trunka vidutiniškai 7 valandas 40 minučių. Sėdėjimo įprotis yra toks paplitęs, kad mes net nesukame sau galvos dėl žalos, kurią šis įprotis padaro. Juk tą daro ir visi kiti.

Mediciniai tyrimai rodo, kad turėtume mažiau sėdėti ir daugiau judėti. Fizinio aktyvumo trūkumas tiesiogiai susijęs su didesne širdies ligų bei vėžio tikimybe. “The New York Times” atliko tyrimą, po kurio paaiškėjo, kad kiekviena papildoma valanda prie televizoriaus padidina mirties tikimybę 11 proc.

Tad, prieš keturis metus, tradicinius susitikimus kavinėse pakeičiau susitikimais-pasivaikščiojimais. Toks darbo reikalų aptarimas man taip patiko, kad tapo įpročiu. Dabar per dieną turiu vidutiniškai keturis tokius susitikimus, o per savaitę nueinu 30-40 kilometrų. Šiuo metu neįsivaizduoju savo gyvenimo be susitikimų vaikštinėjant.

Mano pagrindinė problema buvo ta, kad niekuomet nenorėjau aukoti laiko treniruotėms, jei per tą patį laiką galiu nuveikti kažką “produktyvesnio”. Tik supratusi, kad treniruotis ir dirbti galima vienu metu (susitikimai-pasivaikščiojimai), galiausiai ėmiau lankytis ir sporto salėje. Tai yra vienas iš tų “du viename” sandėrių. Neaukoju savo sveikatos dėl darbo, o darbo – dėl sveikatos. Tokį įprotį išsiugdyti paprasčiau nei pasikeisti batus.

Tiesa, kai kurie žmonės nesutiks su tokia susitikimo forma, nes a) nėra pasirengę; b) nėra naudinga (reikia peržiūrėti informaciją popieriuje). Vienas žmogus man pasakė, kad susitikimui ir pasivaikščiojimui ruošėse visą mėnesį, kad neapsigėdytų. Nevertinu neigiamai žmonių, kurie nevaikšto su manimi į susitikimus-pasivaikščiojimus, o mieliau pasirenka pasisėdėjimą kavinėje, bet negaliu neprisiminti Nicholas Christakis knygos “Connected“.

Nicholas pastebėjo, kad nutukimas tarp žmonių paplinta “tinklo efekto” dėka: jeigu jūsų draugų draugų draugai, kurie gyvena tūkstančiai kilometrų nuo jūsų gyvenamosios vietos, priauga svorio, tikėtina, priaugsite ir jūs. O jeigu tolimi draugų draugai praranda svorio, tikėtina, tas pats laukia ir jūsų. Mano tikslas yra išpopuliarinti susitikimų vaikštinėjant idėją. Kodėl? Fizinė veikla yra svarbi mūsų sveikatai ir didina produktyvumą.

Po kelių šimtų tokių susitikimų, pradėjau pastebėti nelauktą šalutinę naudą. Pirma, dabar iš tiesų klausausi pašnekovo, kai šis kažką sako. Taip pat, esant šalia vienas kito, tarpusavio įtampa išnyksta bei atsiranda noro bendradarbiauti jausmas. Antra, paprasčiausias judėjimo aktas reiškia, kad būsime mažiau pertraukiami mobiliųjų įrenginių – dėmesys tikriausiai yra ribočiausias šių laikų išteklius.

Galiausiai, susitikimas visuomet baigiasi pakilia nuotaika. Dažniausias dalykas, kurį girdžiu iš žmonių (ypač jei iš pradžių jie prieštaravo tokiai susitikimo formai) yra: “Tai buvo pats kūrybiškiausias laikas, kokio jau seniai neturėjau.” Tyrimai aiškiai rodo, kad vaikščiojimas yra naudingas smegenų veiklai.

Supratau, kad jeigu noriu ištrūkti iš standartiško mąstymo, turiu atsisakyti standartiško elgesio. Kai ištrūkstate iš vidinės aplinkos, suteikiate sau natūralumo, imate gerbti ciklus bei nenuspėjamumą. Šio įpročio dėka visuomet esu žvali, patiriu tiek nepaprastus vasaros karščius, tiek gaivinantį žiemos šaltį.