Vadyba

Sąnaudų apskaita, pagrįsta sava veikla

vienu iš svarbių šio metodo sampratos aspektų yra tai, kad dėl didėjančio pramoninių sistemų sudėtingumo palaipsniui susiformavo tokia padėtis, kai bendrosios sąnaudos sudaro vis didesnę visų išlaidų dalį.

1987 metais pasirodė knyga “Prarastas aktualumas – vadybos apskaitos kilimas ir kritimas“ (“Relevance Lost – The Rise and Fall of Management Accounting“). Jos autoriai Tomas Džonsonas (Thomas Johnson) ir Robertas Kaplanas (Robert Kaplan) kritikavo naudojamus sąnaudų apskaitos metodus ir išdėste savo veikla pagrįstos sąnaudų apskaitos (angl. ABC – Activity Based Costing) modelio principus.

Kaplanas su savo Harvardo kolega Robinu Kuperiu (Robin Cooper) toliau išvystė šias idėjas straipsnyje “Matuokime sąnaudas teisingai: priimkite teisingus sprendimus“ (“Measure Cost Right: Make the Right Decisions“), kuris buvo atspausdintas žurnale “Harvard Business Review“ 1988 metais. Šio straipsnio dėka ABC metodas tapo pripažintu apskaitos metodu.

[term_blocks]

Vienu iš svarbių ABC metodo sampratos aspektų yra tai, kad dėl didėjančio pramoninių sistemų sudėtingumo palaipsniui susiformavo tokia padėtis, kai bendrosios sąnaudos sudaro vis didesnę visų išlaidų dalį. Diversifikacija, didesnis individualizacijos laipsnis ir trumpesni produktų gyvavimo ciklai – tai kiti faktoriai, kurie suteikė didesnę svarbą netiesioginėms išlaidoms.

Tais laikais, kai tiesioginės medžiagų ir darbo jėgos sąnaudos sudarė didžiąją produktų išlaidų dalį, buvo priimtina naudoti standartinį bendrųjų sąnaudų paskirstymą proporcingai kintamiesiems atskirai identifikuojamoms sąnaudoms. Tačiau dabartinėmis aplinkybėmis išlaidų paskirstymui reikia naudoti sudėtingesnius ir objektyvesnius metodus. Iš pradžių ABC metodas buvo pritaikytas gamybos sektoriuje, bet pastaruoju metu jis vis dažniau buvo naudojamos paslaugų sektoriuje.

Taikant ABC metodą, bendrosios sąnaudos yra sisteminiu būdu paskirstomos produktams, paslaugoms ir/arba klientams pagal tai, kiek išteklių jos sunaudoja konkrečioms veiklos rūšims.

[quote align=“right“]ABC metodas yra paprastai diagiamas įmonėse, siekiant sudaryti geresnę kainodaros bazę, geriau atlikti pelningumo analizę ir produktų vertinimus, taip pat nustatyti prioritetus rinkodaros pastangoms. Be to, yra geriau kontroliuojamos sąnaudos, o tai sudaro galimybes jas mažinti.[/quote]

Išlaidų paskirstymo principai:

  • Veiklų vykdymo priežastimi yra produktai, paslaugos ir klientai.
  • Šios veiklos sukuria poreikį ištekliams ir savaime reikalauja išlaidų.

ABC metodas yra paprastai diagiamas įmonėse, siekiant sudaryti geresnę kainodaros bazę, geriau atlikti pelningumo analizę ir produktų vertinimus, taip pat nustatyti prioritetus rinkodaros pastangoms. Be to, yra geriau kontroliuojamos sąnaudos, o tai sudaro galimybes jas mažinti.

ABC metodo esmės pagrindą sudaro išlaidų išteklių koncepcija. Išlaidų ištekliai atspindi pagrindines sąsajas su visomis kompanijos sąnaudomis. Išlaidų ištekliai yra kiekis, susiejantis veiklas su objektu (pvz., produktu), kuris yra ABC modelio tikslas. Tarkime, kad produktų pristatymo darbo (veiklos) išlaidos turi būti priskirtos konkrečiam produktui (išlaidų objektui). Kuo daugiau yra pristatymų, tuo daugiau laiko (ištekliaus) reikia skirti šiems pristatymams. Tai reiškia, jog tokios didėjančios sąnaudos bus priskirtos produktui. Šiuo atveju išlaidų išteklius yra pristatymų skaičius.

Sąnaudų paskirstymą išlaidų ištekliams lemia sąnaudų priežastingumo principas, pagal kurį sąnaudų objektui yra priskiriamos išlaidos, ekvivalentiškos išlaidų objekto sunaudotam ištekliui. Skirstant visos sąnaudos yra laikomas kintamaisiais, todėl bet kokie sprendimai, atliekami analizės pagrindu, turi būti laikomi kaip santykinai ilgo laikotarpio sprendimai. Trumpo laikotarpio sprendimus gali prireikti papildyti su tokia priemone kaip kintamųjų sąnaudų apskaita.

Apie autorių

Įžvalga

www.verslas.in