Pridėtinės vertės reikšmė vienam darbuotojui įvairiuose sektoriuose gali labai skirtis. Per pastarąjį dešimtmetį didžiausią pridėtinę vertę sukūrė akcijų biržų makleriai, investicijų bankininkai ir vadybos konsultantai. Pridėtinė vertė yra labai svarbi žinių kompanijose, kuriose ji yra išreiškiama įvairiais būdais, tarp jų ir atlyginimu.
Pridėtinės vertės vienam darbuotojui (ar vienai valandai) apibrėžimas yra pagrįstas šiais veiksniais:
- Pajamos = veiklos pajamos.
- Įvesties sąnaudos = tiesioginės pirkimo išlaidos.
- Personalas = visos išlaidos darbuotojams, įskaitant papildomas išmokas, socialinį aprūpinimą ir kt. Bet kokios paskirties iš išorės perkamos paslaugos čia neturėtų būti traukiamos.
- Pridėtinės išlaidos = veiklos pobūdžio sąnaudos, įskaitant išlaidas pirktoms paslaugoms, jeigu jos nebuvo apskaitytos įvesties sąnaudose.
- Darbuotojų skaičius = vidutinis darbuotojų skaičius per laikotarpį.
Pridėtinės vertės produktyvumas gali būti apibrėžtas tokia formule:
Darbuotojų skaičius
Jeigu keičiame darbuotojų skaičių pirkdami produktus ar paslaugas iš išorės, vėliau pateiktos formulės vardiklis pasikeičia, bet kartu sumažėja ir skaitiklis, nes padidėja iš išorės perkamų paslaugų sąnaudos.
Tokiu būdu pridėtinės vertės produktyvumo pokyčiai yra svarbus parametras, atliekant analizes “daryti pačiam ar pirkti“.
[quote align=“right“]Produktyvumo koncepcija kelia galvos skausmą daug kam netgi akademiniuose sluoksniuose. Esame skaitę daug profesorių straipsnių apie produktyvumą, kai kartais buvo naudojamas šis terminas, turint omeny veiksmingumą, o kartais būtent tai, ką vadiname produktyvumu.[/quote]Klasikinė analizė “daryti pačiam ar pirkti“ (ji glaudžiai susijusi su išorinių šaltinių panaudojimu) yra pagrįsta pramonine gamyba, tačiau dabar ji turi būti laipsniškai pritaikyta paslaugų teikimui. Esminis komponentas šia prasme yra nustatyti vidinę produkcijos dalį, kuri nėra pareikalauta arba kurios vertė yra žema. Paslaugų pirkimas išoriškai skatina plėstis biurokratinį mechanizmą; tai pasireiškia nereikalingų paslaugų gaminimu.
Taip pat svarbus yra kapitalo ir darbo jėgos santykis, kuris yra akivaizdus, pavyzdžiui, investuojant į automatiką. Jeigu darbuotojų skaičius kompanijoje yra sumažinamas dėl to, kad investavus į įrangą dalis jų darbo buvo automatizuota, tai turi būti atspindėta pridėtinės vertės produktyvumo formulėje, pademonstruojant gautą pelningumą.
Šie tarpusavio santykiai yra geriau atspindėti šioje pridėtinės vertės produktyvumo modifikuotojo formulėje:
Investicijos į įrangą reiškia vieną iš šių trijų dalykų:
- Pelningumą galima padidinti mažinant darbuotojų skaičių.
- Investicijų prigimtis yra strateginė, ir jos yra būsimo konkurencinio pajėgumo sąlyga.
- Nepaisant to, kad pridėtinės vertės reikšmė vienam darbuotojui mažėja, gamybos apimtys gali būti didinamos ir generuojamas didesnis pelnas.
Galime svarstyti apie darbo jėgos pakeitimo kapitalu poveikį, kai pridėtinės vertės produktyvumas yra išreikštas kaip buvo pademonstruota mūsų modifikuotoje versije. Ši analizė yra labai svarbi.
Produktyvumo koncepcija kelia galvos skausmą daug kam netgi akademiniuose sluoksniuose. Esame skaitę daug profesorių straipsnių apie produktyvumą, kai kartais buvo naudojamas šis terminas, turint omeny veiksmingumą, o kartais būtent tai, ką vadiname produktyvumu. Daugiau informacijos apie tai – skyreliuose “Pelningumas“ ir “Efektyvumas“.