Privatizavimas (dereguliavimas) yra susijęs su veiklos sektoriais ar sritimis, kuriose konkurencijos arba nebuvo, arba buvo griežtai ribojama reglamentais ir įstatymais, ir kuriose tokie apribojimai sušvelnėjo arba buvo panaikinti.
Klasikiniu atveju, su kuriuo daugelis žmonių sieja šį žodį, yra keleivių vežimo lėktuvais sistemos privatizavimas JAV, kurį 1978 metais pradėjo Karterio administracija. Po to dereguliuota telekomunikacijų sektoriaus veikla Jungtinėse Amerikos Valstijose ir bankininkystės bei valiutinių operacijų veikla Vakarų Europoje nušvietė naujos rūšies strateginę padėtį, kuri iki 1978 metų iš esmės neegzistavo.
[term_blocks]Šiuo metu daugelyje veiklos sektorių, šalių, ir ne tik Europos Sąjungoje, stebime ir baimę, ir džiaugsmą, susietą su bendrojo pobūdžio dereguliavimu, vykstančiu įvairiais tempais – tai pasakytina ir apie žemės ūkio veiklos dereguliavimą, kuris nuo 2003 metų vyksta Europos Sąjungoje.
Norėdami suprasti dereguliavimą ir jo suteikiamas verslo galimybes, iš pradžių turime pabandyti suprasti dereguliavimą paskatinusius veiksnius ir tai, kaip reikalai pasikeitė po to, kai tai atsitiko.
Keleivių vežimo lėktuvais sektoriuje jau po Antrojo pasaulinio karo siekiančios užtikrinti saugumą visų šalių vyriausybės buvo linkusios galvoti, jog dereguliuoti šį sektorių yra būtina. Bazinė idėja buvo ta, kad neribojama konkurencija paskatins oro linijų kompanijas padidinti skrydžių saugumą.
Nuo to laiko skrydžių saugumas buvo nuolat gerinamas ir dabar pasiekė tokį lygį, kuris tais laikais būtų buvęs beveik nesuvokiamas. Nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pradžios, išskyrus 1985 metus, keleivių, žuvusių reguliarių oro skrydžių avarijose, skaičius, matuojant šį skaičių keleivių nuskristais kilometrais, nuolat mažėjo.
[quote align=“right“]Veiklos reguliavimo trūkumai vis labiau aiškėjo įspūdingo privačių įmonių veiklos gerėjimo visame pasaulyje fone, ką iš dalies sukėlė ir praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio viduryje įvykusi energetikos krizė. Tapo vis aiškiau, kad reguliuojamusoe sektoriuose veiklos veiksmingumas yra žymiai blogesnis. Tai, žinoma, yra dėl to, kad organizacijose, kurioms nerūpi konkurencija, susikaupia labai daug veiklą sunkinančių procedūrų.[/quote]Daugelis reguliuojamų monopolijų iš pradžių buvo įkurtos dėl to, kad tuo metu naudotos technologijos ir investicijos darė konkurenciją neįmanomą.
Telekomunikacijų sektorius buvo ilgai laikomas “natūralia“ monopolija, tačiau šiuolaikinės radijo ryšio technologijos, optiniai kabeliai, pakloti išilgai geležinkelio linijų, palydovai ir ypač internetas padarė šį sektorių patrauklų ateiti naujiems operatoriams.
Tai kelia problemų ankstesniems monopolininkams, ir viena iš jų yra susijusi su tuo, kaip sudaryti sėkmės įvaizdį savo organizacijose. Priverstinai atiduodama rinkos dalis gali sukelti neprognozuojamos rūšies psichologinės ir organizainės prigimties susierzinimus.
Veiklos reguliavimo trūkumai vis labiau aiškėjo įspūdingo privačių įmonių veiklos gerėjimo visame pasaulyje fone, ką iš dalies sukėlė ir praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio viduryje įvykusi energetikos krizė. Tapo vis aiškiau, kad reguliuojamusoe sektoriuose veiklos veiksmingumas yra žymiai blogesnis. Tai, žinoma, yra dėl to, kad organizacijose, kurioms nerūpi konkurencija, susikaupia labai daug veiklą sunkinančių procedūrų.
Gilėjant nacionalinių ekonomikų problemoms, reguliuojamų sektorių veiklos veiksmingumas tapo vis didesniu rūpesčiu vyriausybėms. Tai galbūt yra vienas iš pagrindinių dereguliavimo bangos, kuri dabar apima Vakarų pasaulį, paaiškinimų.
Aišku, esama rizikos, jog institucijoms, kurios veikė reguliuojamoje aplinkoje, trūks gebėjimų ir ryžto konkuruoti naujomis veiklos sąlygomis. Natūralu, kad ši konkurencingumo stoka ne tik bus susijusi su gamyba, t. y. su pagaminto produkcijos vieneto sąnaudomis, bet lygiai tiek pat ir su kitu veiksmingumo aspektu, t.y. su naudingumo funkcijos ir kainos verte.
“Lanksčios“ klientų naudingumo funkcijos paslaugų teikimo pusėje yra dažnai nepakankamai įvertinamos. Tai natūralu ir suprantama aplinkoje, kuri yra apsaugota nuo konkurencijos. Tuose sektoriuose, kuriuose buvo panaikintas reguliavimas, pastebime akivaizdžių produktyvumo pagerėjimų, ir tai aiškiai rodo, jog dėl konkurencijos nebuvimo veiklos reguliavimas lemia neveiksmingą veiklą.