Vadyba

Portfelis

dažniausia verslo kontekste vartojamo termino “portfelis“ reikšmė yra mūsų turimų vertybinių popierių rinkinys. Praplėtus šio termino prasmę, jis buvo pradėtas vartoti apibrėžiant po vienu stogu esančių verslo vienetų grupę.

Kai kompaniją sudaro keli verslo vienetai, turintys nedaug tarpusavio sinergijos arba visiškai jos neturintys, diskusijos apie korporacijos misiją paprastai būna ilgos ir sudėtingos.

Kai kurie mąstytojai tarpinę formą pavadino “verslo sritimis“, kurios, jų supratimu, reiškia sinerginius portfelius, kuriuose rinkos sinergijos ar klientų poreikių panašumai padeda suprasti tam tikros rūšies bendrą verslo logiką.

Jeigu valdome portfelį, kurį sudaro daug verslo vienetų su skirtingomis korporacinėmis misijomis, viena iš pagrindinių problemų tampa struktūrų, kurios neįsikomponuoja į bendrą paveikslą, atidalijimas. Entrepreneriški vadovai atsisakys nereikalingų struktūrų nedvejodami, tačiau į valdžią orientuoti vadovai, atrodo, prieštaraus verslo vienetų išpardavimui.

[term_blocks]

Žinoma, yra logiškų ir pateisinamų priežasčių, dėl ko egzistuoja skirtingų verslo vienetų portfeliai. Tarp tokių priežasčių paminėtinos šios:

  • Verslo dinamika paskatino organinį augimą, kaip tai buvo kompanijos “Volvo Group“ padalinio “Volvo Bus Corporation“ atveju.
  • Technologinė patirtis padėjo augti verslo sritims, susijusioms su pradine sritimi tik per technologiją.
  • Pagrindinė verslo sritis buvo labai pelninga, bet neturėjo jokių galimybių naujoms investicijoms.
  • Verslo rizikas pageidautina paskirstyti.
  • Tarp verslo vienetų esama stiprių ryšių, kurie yra išreikšti klientų poreikiais arba technologija.
  • Sąnaudų ar kapitalo struktūros gali būti naudojamos bendrai.

Dažnai pasitaiko teisinės struktūros (kompanijos ar vienetai su tuo pačiu savininku) ir verso struktūros kombinacijų. Tačiau svarbu atpažinti skirtumą tarp teisinių ir verslo struktūrų.

[quote align=“right“]Jeigu valdome portfelį, kurį sudaro daug verslo vienetų su skirtingomis korporacinėmis misijomis, viena iš pagrindinių problemų tampa struktūrų, kurios neįsikomponuoja į bendrą paveikslą, atidalijimas. Entrepreneriški vadovai atsisakys nereikalingų struktūrų nedvejodami, tačiau į valdžią orientuoti vadovai, atrodo, prieštaraus verslo vienetų išpardavimui.[/quote]

Kompanijos portfelio strategija paprastai priklauso nuo cikliškų sąlygų rinkoje. Blogais laikotarpiais kompanijos nori mažinti investicijas, ar tai būtų į produkciją, ar į personalą, o tai apskritai reiškia, kad jos verslo vienetų vertė mažėja. Tai gali būti taikoma ir verslo, ir administracinėms kompanijoms, pavyzdžiui, nekilnojamo turto ar investicinėmis kompanijoms.

Daugelio portfelių, kurie yra greitai suformuojami klestėjimo laikais, nelaimė yra tai, kad jų rinkos kainos krenta, kai ekonominė padėtis blogėja. Žmonės, kurie yra įtraukti į sparčiai augančių portfelių veiklą, gali manyti, kad nėra teisinga, kai jų grupės rinkos vertė staiga sumažėja iki gal dešimtosios dalies to, kokia ji buvo visiškai neseniai.

Kažkuriuo momentu visi nori pirkti, bet pirkti nėra ko; beveik tuoj pat viskas siūloma parduoti, bet niekas nenori pirkti. Daugelis rinkos dalyvių, pripratusių prie greitų rinkos pokyčių, yra staiga pribloškiami, kai rinkos griūva.

Ilgesnių laikotarpių perspektyvoje intensyvaus kapitalo kaupimas sveiko pelno laikotarpiais sukuria vadovybei spaudimą investuoti į geras verslo galimybes: vadovybė linkusi plėsti verslą ir į plotį, ir į gylį.

Tokiu būdu verslo vienetų, kaip ir nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, vertė yra linkusi smarkiai nukrypti nuo plėtros kreivės, priklausomai nuo poreikio patenkinti paklausą arba spaudimą tiekimui. 2002 metų ekonominio klimato pasikeitimas mums pateikė vaizdingų pavyzdžių, kaip keičiasi rinkos kainos.

Apie autorių

Įžvalga

www.verslas.in