Patirties kreivės terminas, vartojamas išreikšti didelio masto gamybos įtaką mokymosi procesui, buvo įvestas į vadybos mokslą praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje.
Jis atliko labai svarbų vaidmenį ir pasitarnavo pagrindu daugeliui strateginių modelių, tarp jų ir Bostono matricai (žr. skyrelį “Bostono matrica)“. Patirties kreivės terminas paprastai vartojamas gamyboje, bet yra naudingas ir daugelyje kitų sričių.
Patirties kreivės teorija sako, jog didelė rinkos dalis yra vertinga dėl to, kad suteikia galimybių didinti gamybos pajėgumus ir tokiu būdu persislinkti patirties kreive žemyn mažesnių gamybos sąnaudų link (žr. šį paveikslėlį).
[term_blocks]
Tokiu būdu galima uždirbti daugiau pelno, pasiekti didesnį pelningumą ir kartu įgyti geresnę konkurencinę poziciją. Masto ekonomija pasireiškia tuo, kad pastoviosios sąnaudos yra paskirstomos dideliam pagamintų vienetų skaičiui.
Daugeliu atvejų masto ekonomijos pranašumai Europoje yra prarandami dėl sąlygiškai nedidelės kontinento rinkos ir tradicinės kiekvienos šalies tendencijos įsivaizduoti save kaip aptarnaujamą rinką. Tai ypač teisinga viešajam sektoriui, pavyzdžiui, vyriausybinėms institucijoms, įskaitant tokias viešąsias paslaugas teikiančias įmones kaip pašto, geležinkelių ir telekomunikacijų įmonės.
[quote align=“right“]Patirties kreivės teorija sako, jog didelė rinkos dalis yra vertinga dėl to, kad suteikia galimybių didinti gamybos pajėgumus ir tokiu būdu persislinkti patirties kreive žemyn mažesnių gamybos sąnaudų link.[/quote]Patirties kreivė yra susijusi su keliomis sąvokomis, iš kurių kai kurias paaiškinsime. Vieną sąvoką 1926 metais pirmą kartą suformulavo amerikiečių karininkas, tarnavęs Raito Petersono (Wright Paterson) karinių oro pajėgų bazėje Deitone, Ohajo valstijoje. Jis nustatė, kad kiekvieną kartą, kai gamybos apimtis padvigubėja, produkcijos vieneto gamybos sąnaudos sumažėja trečdaliu.
Žinių ekonomijos sąvoka yra ekvivalentiška masto ekonomijos sąvokai kompanijų, kurių veikla pagrįsta žiniomis, kontekste. Kai kuriuose žiniomis pagrįstuose sektoriuose, pavyzdžiui, architektūroje, masto ekonomika pasireiškia investicijomis į kompiuterinę projektavimo įrangą ir apskaitos sistemas. Tačiau dažnai gerokai didesnę įtaką kompanijos sėkmei daro jos darbuotojų intelekto įgūdžiai.