Sprendimai dėl elgsenos ir kompetencijos
Sprendimai dėl organizacinių pokyčių dažnai baigiasi pokyčiais, kurie gali sukelti akademinį interesą, bet nedaryti poveikio organizacijos veiklos efektyvumui. Lengva priimti sprendimus pakeisti organizacijos struktūrą, bet kas kita yra pakeisti organizacijos kompetenciją ir elgseną bei pasiekti, kad bendradarbiai dalyvautų pokyčių procese, nes tik tokiu atveju pakeista struktūra bus suprasta ir priimta.
Nepriimti pokyčiai dažnai sabotuojami. Kenčia organizacijos efektyvumas, dėl ko krenta kliento suvokiamas naudingumas. Todėl daugeliu atvejų geriau yra palikti dalykus tokius, kokie jie yra, netgi jei organizacija geriau veiktų su kitokia struktūra, negu sukurti organizacijoje painiavą ir galų gale prarasti efektyvumą.
[term_blocks]Strategija prieš organizaciją
Harvardo verslo mokyklo profesorius Alfredas Čandleris (Alfred Chandler) dar praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje yra pasakęs, kad “organizacija seka paskui strategiją“. Jis turėjo omeny verslo lyderių tendenciją daryti organizacinės struktūros pokyčius, nesusietus su strategija.
Strategija čia yra apibrėžiama kaip “kompleksas dabarties sprendimų ir veiksmų, kurie yra vykdomi tam, kad būtų maksimaliai išnaudotos galimybės ir užtikrinta sėkmė ateityje“. Galima organizuoti struktūras tokiu būdu, kad operacijos būtų paliktos esamoje veiksmingoje būsenoje, tačiau ar tokie pokyčiai darys kokį nors poveikį ilgalaikėje perspektyvoje, tai jau kitas klausimas.
Dilema, kuri dažnai iškyla verslo lyderiams, yra ta, kad sunku užtikrinti veiksmingų operacijų tiekimą realiame laike ir drauge kurti strategiją, kuri užtikrintų sėkmę ateityje. Šia prasme gali iškilti reikšmingų skirtumų tarp vadovybės ir darbuotojų pozicijų.
Kompanijos veiklos tikslas prie nustatyto sąlygų rinkinio yra užtikrinti organizacijai stiprų finansinį pagrindą. Kompanijos strategijos tikslas yra pakeisti sąlygas, kurios kontroliuoja jos veiklą. Daugiau informacijos apie tai – skyrelyje “Strategija“.