Mincbergo struktūros

Spausdinti Siųsti draugui - Teksto dydis +

//flickr.com

Profesionali biurokratija

Organizacijos gali būti biurokratinės netgi neturėdamos centralizuotos struktūros. Tokios organizacijos yra charakterizuojamos stabiliu operatyviu darbu, iš kurio kyla prognozuojamas, standartizuotas elgesys. Tačiau tokios organizacijos yra ir sudėtingos, dėl to jas turi tiesiogiai valdyti darbą atliekantys operatoriai.

Dėl šių priežasčių tokios rūšies struktūros remiasi koordinavimo mechanizmu, kuris drauge apima standartizaciją ir decentralizaciją – techninių žinių standartizaciją.

Profesionali biurokratija, kuri paprastai esti universitetuose, ligoninėse, mokyklų administracijose ir panašiose organizacijose, remiasi savo profesionalių darbuotojų įgūdžiais. Organizacija savo operatyviniam branduoliui samdo aukštos kvalifikacijos ir išsiauklėjimo specialistus ir suteikia jiems plačius įgaliojimus organizuoti savo darbą.

Tokia autonomija reiškia, kad specialistas dirba nepriklausomai nuo savų kolegų, bet artimai bendraudamas su aptarnaujamais klientais. Pavyzdžiui, mokytoja yra vienintelė atsakinga už savo klasę ir ji artimai bendrauja su savo mokiniais.

Struktūrinių padalinių forma

Struktūrinių padalinių forma reiškia ne tokią integruotą organizaciją kaip pusiau autonominiai verslo vienetai, kuriuos apjungia centrinė administracija. Tokios organizacijos verslo vienetai paprastai yra vadinami “padaliniais“, galbūt organizuotais kaip antrinės įmonės, o centrinė administracija yra vadinama “pagrindine būstine“.

“Adhokratija“ yra giliai organinė struktūra su žemu elgesio formalizavimo lygiu, aukštu horizontalios darbo specializacijos, pagrįstos profesiniu mokymu, lygiu ir polinkiu grupuoti specialistus į funkcinius vienetus vidinio administravimo tikslais, o faktiško darbo atlikimo tikslais iš specialistų yra sudaromos mažos į rinką orientuotos projektų vykdymo grupės.

Padaliniai yra kuriami taip, kad atitiktų rinkas, kurias nori aptarnauti kompanija, ir jie gali valdyti operatyvias funkcijas, reikalingas aptarnauti tas rinkas. Dėl konkrečių operatyvių funkcijų šie verslo vienetai tampa tarpusavyje nepriklausomi, kiekvienas gali veikti autonomiškai, neprivalėdamas bendradarbiauti su kitais.

Decentralizacija tokioje organizacinėje struktūroje yra ganėtinai apribota. Ji dažniausiai neperžengia padalinių vadovų įgaliojimų ribų.

Kad būtų geriau išnaudojami centriniai organizacijos ištekliai, koordinuoti padalinių veiklą visada reikia. Toks koordinavimas yra atliekamas per veiklos atlikimo kontrolę; kitaip tariant, pagrindinis koordinavimo mechanizmas yra veiklos rezultatų atskaitomybės standartizavimas (žr. skyrelį “Verslo vienetas“).

Specialios paskirties struktūra

Specialios paskirties struktūrą aprašantis angliškas žodis “adhocracy“ yra kildinamas iš lotyniško žodžio “ad hoc“, kuris reiškia “specialiai, šiam tikslui“. Nė viena iki šiol aptarta struktūra nesukuria aplinkos, kuri skatintų sudėtingas inovacijas arba kūrybišką problemų sprendimą.

Mašininė biurokratija ir profesionali biurokratija apibūdina struktūras, kurios yra orientuotos ne į problemą, o į veiklos atlikimą. Norint sukurti aplinką, kuri skatintų spręsti problemas, reikia labai specialios rūšies struktūros, kuri galėtų suburti specialistus iš įvairių disciplinų į sklandžiai funkcionuojančias “ad hoc“ projektų grupes.

“Adhokratija“ yra giliai organinė struktūra su žemu elgesio formalizavimo lygiu, aukštu horizontalios darbo specializacijos, pagrįstos profesiniu mokymu, lygiu ir polinkiu grupuoti specialistus į funkcinius vienetus vidinio administravimo tikslais, o faktiško darbo atlikimo tikslais iš specialistų yra sudaromos mažos į rinką orientuotos projektų vykdymo grupės.

Tokia struktūra skatina tarpusavio bendradariavimą, o tai yra svarbiausias koordinavimo mechanizmas. Laužomi seni šablonai sudaro palankias sąlygas išradimams, todėl inovacinė “adhokratija“ turi vengti bet kokių standartizacijos formų.

1 2